Ši, savo ruožtu, pasak istorikės, Istoinės Lietuvos Respublikos prezidentūros Kaune muziejininkės Ingridos Jakubavičienės, neatsiejama nuo tarpukario Lietuvos istorijos bei itin ryški, visur dalyvavusi ir pirmavusi, asmenybė.
Su būsimu vyru susipažinusi dar paauglystėje, kol gyveno sesers namuose, moteris iš kitų išsiskyrė kitokiu mąstymu bei požiūriu į aplinką.
Nuo ankstyvos vaikystės jai labai patiko istorija, geografija, užsienio kalbos ir dailė, tačiau jos gyvenimo būdą trikdė ypač griežta tvarka, draudimai.
Mokėsi Sankt Peterburge
Kol mokėsi, Jadvyga gyveno pas savo seserį Sofiją, kuri jau buvo ištekėjusi už Antano Smetonos ir gyveno Vilniuje. Ten ji lankė privačią mergaičių gimnaziją, kurią baigė aukso medaliu.
Netrukus moteris apsisprendė studijuoti istoriją ir klasikinę filologiją ir išvyko į Peterburgą. Rusijoje ji praleido beveik aštuonerius metus, nes grįžimą į Lietuvą sutrukdė pirmasis pasaulinis karas.
1917 m. ji išlaikė valstybinius egzaminus Sankt Peterburgo universiteto istorijos-filologijos fakultete ir gavo diplomą.
Universitete jai siūlė pasilikti asistentės teisėmis ir tapti dėstytoja. Tai buvo labai aukštas jos talento įvertinimas, tačiau mokslinė karjera nesusiklostė. Dėl 1917 m. spalio bolševikų perversmo kilo chaosas ir Jadvyga apsisprendė kuo greičiau grįžti į Lietuvą.
Moderniai mąsčiusi moteris
Istorikė I.Jakubavičienė prisipažįsta, kad dirbti su Jadvygos Tūbelienės biografija buvo labai įdomu, nes tai, iš tiesų, neeilinė moteris, kurios mąstymas išsiskyrė iš kitų to laikmečio damų. „Ji buvo moderniai mąsčiusi moteris, toli pralenkusi savo gyvenamą laiką.
Į Lietuvos istoriją ji tikrai įsirašė kaip didžiausių Lietuvos Tarybos vyrų sugalvotų avantiūrų vykdytoja.
Pavyzdžiui, ji sutiko 1918 m. slapta iš Vokietijos atgabenti būsimo Lietuvos karaliaus Viurtenbergo herzogo Vilhelmo fon Uracho pasirašytą sutikimą užimti sostą.
Kadangi tuo metu A. Smetona buvo Lietuvos Tarybos pirmininku, jo svainei Jadvygai, turinčiai absoliutų pasitikėjimą, buvo skiriama ir daugiau svarbių darbų.
Štai pavyzdžiui, jai patikėta Vokietijoje leisti specialų laikraštį „Naujoji Lietuva“, kuriame Jadvyga vokiečiams turėjo perduoti žinias apie Lietuvos įvykius ir formuoti vokiečių nusistatymą, kad teks susitaikyti karo metais okupuotų teritorijų praradimu ir naujos nepriklausomos valstybės – Lietuvos – atsiradimu“, - pasakojo pašnekovė.
Turėjo nemažai gerbėjų
Visada smalsu sužinoti ne tik apie žmonių pasiekimus, karjeros pokyčius, bet ir apie asmeninio gyvenimo peripetijas.
Panašu, kad Jadvyga turėjo nemažai gerbėjų, kurie bandė užkariauti jaunos gražuolės širdį, tačiau ji buvo pasiruošusi gyvenimą susieti tik su lietuviu.
„Galima spėti, kad jai galėjo patikti vokietis rašytojas ir karo žurnalistas Oskaras Viorlė, tačiau Jadvyga norėjo tik lietuviškos šeimos, o ištekėjus už užsieniečio, jai būtų tekę atsisveikinti su Lietuva ir lietuvybe“, - detales paaiškino istorikė.
Sutuokė Juozas Tumas-Vaižgantas
J.Tūbelis, kuris iš kitų gerbėjų išsiskyrė kuklumu, praktiškumu, darbštumu ir pasišventimu Lietuvai, Jadvygai galėjo atrodyti kaip pakankamai tinkamas partneris.
„Greičiausiai keletą metų begyvendama su sesers šeima ji matė, kaip Sofija palaiko vyro A. Smetonos visuomeninę veiklą, kiek jie abu įsitraukę į Lietuvos valstybės kūrimą, ir todėl pati nutarė ieškoti panašaus šeimyninio gyvenimo modelio, kur asmeninis gyvenimas siejasi su visuomeniniais reikalais.
Gaila, tačiau jokių romantiškų istorijų iš Tūbelių gyvenimo nėra užrašyta.
Yra žinoma, kad Tūbelius 1920 m. vasario7 d. Kaune, Vytauto Didžiojo bažnyčioje sutuokė kan. Juozas Tumas-Vaižgantas, o vestuvių pokylis vyko prezidentūroje, nes tuo metu A. Smetona buvo prezidentu, todėl jaunosios sesuo S. Smetonienė pati norėjo organizuoti pokylį.
Vestuvėse dalyvavo visa tuometė vyriausybė, nes J. Tūbelis ėjo švietimo ministro pareigas. Būtų įdomu pamatyti J. Tūbelienės vestuvinę suknelę ir vestuvinių nuotraukų, bet deja, tuo metu nebuvo tradicijos fotografuoti ceremoniją ar jauniesiems įsiamžinti foto atelje“, - pasakojo istorikė.
Pagimdė neįgalią dukrelę
Kai Juozas su Jadvyga susilaukė vaikelio, jų gyvenimas apvirto aukštyn kojomis. Jiedu negalėjo pagalvoti, kad dėl gimdymo metu kilusių komplikacijų jiems gims neįgalus vaikelis.
Kaip pasakojo istorikė, dėl labai komplikuoto gimdymo gydytojams teko panaudoti reples ir kuo skubiau ištraukti mergytę.
Replės užspaudė nervą ir tai tapo dukters neįgalumo priežastimi: mergaitė visą gyvenimą negalėjo aukštyn pakelti rankų.
Jadvygai teko palikti valstybės tarnybą užsienio reikalų ministerijoje ir rūpintis mažylės priežiūra. Ji nenorėjo susitaikyti su dukters neįgalumu, todėl aktyviai domėjosi tokio sutrikimo gydymu.
Ilgainiui dukters neįgalumas ją nuvedė prie daug platesnių Lietuvos vaikų sveikatos ir priežiūros problemų.
Visus rūpesčius perėmė ant savo pečių
J.Tūbelis iš kitų to laimečio ministrų išsiskyrė atsargumu. Jis kruopščiai apgalvodavo kiekvieną savo sprendimą, tačiau jei ko nors imdavosi, niekada sprendimo nebekeisdavo. Perkalbėti jį būdavo sunku, nebent to paprašydavo pats A.Smetona.
„J.Tūbelienė, kaip ir sesuo prezidentienė, dažnai vyrui pareikšdavo nuomonę apie aukštus postus užimančių vyrų charakteristikas.
Nekompetetingų, neatsakingų, prastos reputacijos asmenų buvimas atsakingose pareigose Jadvygai atrodė tiesiog pavojingas valstybei, todėl apie tai pasakydavo ir prezidentui, ir vyrui.
Jadvyga ir Sofija – dvi geriausiai informuotos Lietuvos moterys
Kalbant apie J. Tūbelio karjerą, tai Jadvyga stengėsi visus šeimyninius rūpesčius perimti ant savo pečių, kad tik Juozas galėtų atsidėti jam pavestų atsakingų ministro pirmininko pareigų vykdymui.
J. Tūbelis nemėgo dalyvauti įvairiuose diplomatų rengiamuose priėmimuose, vakarienėse, o štai J. Tūbelienė mielai visur lankydavosi ir perduodavo vyro atsiprašymą, kad skubūs reikalai sutrukdė jam atvykti.
J. Tūbelienė daug bendraudavo su svečiais ir grįžusi namo vyrui pažerdavo visas naujienas. Jadvyga ir jose sesuo užsienio diplomatų buvo pelnytai įvardijamos kaip dvi geriausiai informuotos moterys Lietuvoje.
Iki šiol dar labai trūksta Rusijos archyvinių dokumentų, kurie padėtų dar geriau ar kitu kampu įvertinti abiejų seserų politinę įtaką“, - teigė istorikė.
Jaudinantys dukros prisiminimai
Ilgainiui J.Tūbelio sveikata pašlijo – Jadvygai teko rūpintis ne tik šeima, namais, dukra Marija, bet ir prastėjančia vyro savijauta.
Juozas neklausė nei gydytojų, nei žmonos patarimų mesti rūkyti bei dalį darbų paskirstyti pavaduotojams. Tūbelis negalėjo ilsėtis, nes jautėsi esąs atsakingas už kilusią ekonominę krizę, bandė suvaldyti ūkines nesėkmes.
„Galiausiai Jadvyga pavargo, ir matydama, kad vyro neperauklės, susitaikė su jo pasirinkimu.
Net mažametė dukra Marija Tūbelytė žurnalistų paklausta apie tėtį ministrą pasakė: „Mūsų šeimoje yra šitaipos: mama man, o tėtė – Lietuvai“.
Brandžiame amžiuje dukra Marija parašiusi gana plačius atsiminimus apie Tūbelių šeimą, jokių intriguojančių detalių nepapasakojo: tėtis nuolat dirbo, jį namuose matė retai, tik su mama aplankydavo visas teatro premjeras, važiuodavo apsipirkti arba pasivaikščioti į vaizdingas Kauno apylinkes, kur jas nuveždavo labai paslaugus ministro pirmininko vairuotojas“, - pasakojo istorikė.
Mirė sulaukusi garbaus amžiaus
Ji atvira – Jadvygos atsidavimas vyrui atsiskleidė laiškuose, kuriuos ji su liūdesiu rašė prezidentui Smetonai iš Šveicarijos, kuriose Juozas buvo gydomas.
Sklido kalbos, kad Jadvygai, Juozo ligos metu, paramos reikia labiau, nei pačiam Tūbeliui, kuriuo rūpinosi medikai. Ir nors buvo suteikta visa reikalinga medicininė pagalba pirmininkui, 1939 metais dėl staigaus širdies smūgio jis mirė.
„Jo netektis – sunkiausias išbandymas Jadvygai ir dukrai“, - įsitikinusi I.Jakubavičienė.
Pati Jadvyga mirė sulaukusi labai garbaus amžiaus, 97-erių metų. Ji mirė Amerikoje, palaidota lietuviškose kapinaitėse, esančiose greta lietuvių vienuolių Nekalto Prasidėjimo seserų kongregacijos slaugos namų Putname, Konektikuto valstijoje.
***
Primename, kad naujienų portalas tv3.lt pradėjo projektą, skirtą Lietuvos 100mečiui. Nuo sausio mėnesio iki pat kovo 11 dienos savo skaitytojams pristatysime žinomiausių ir į istoriją patekusių vyrų moteris, žmonas, antrąsias puses.
Vyrų, garsinusių Lietuvą, daugybė. Tačiau kaip klostėsi jų asmeninis gyvenimas? Kas namuose jų laukdavo ir kiek įtakos savo patarimais turėjo pirmosios šalies damos, garsių vyrų žmonos? Kokia buvo pirmojo Lietuvos prezidento žmona Sofija Smetonienė?
O kuo išgarsėjo ir iš kitų išsiskyrė Aleksandro Stulginskio žmona bei šeimos modelis?
Už stipraus vyro - stipresnė moteris
Istorikai ir projekto bendraautoriai intriguoja, kad kai kurių šeimų modeliai - ypač įdomūs bei patrauklūs, o kai kurie privers nustebti.
Naujienų portalo tv3.lt vyriausiasis redaktorius Artūras Anužis sako, kad šiais laikais už kiekvieno vyro dažnai stovi moteris, o už kiekvieno daug pasiekusio vyro - protinga moteris.
„Istorija rodo, kad ir didžiausi mūsų šalies vyrai turėjo savo patarėjas, žmonas, kurioms papasakodavo apie svarbiausius darbus arba išliedavo nuoskaudą.
Be to, pasitaikydavo atvejų, kai žmonos darydavo didžiulę įtaką savo vyrų sprendimams.
Būtent dėl šios priežasties naujienų portalas tv3.lt, artėjant mūsų valstybės šimtmečiui, nusprendė atskleisti kitą istorijos pusę ir parodyti, kokią įtaką mūsų iškiliausiems lyderiams ir šalies vadovams turėjo šalia jų buvusios moterys. Nes, galbūt, be jų, neturėtume ir tokių vyrų“, - sako A.Anužis.
