Mažesnė bazinė kaina augina priemoką
Praėjusį mėnesį įsigaliojus naujam kompensuojamųjų vaistų kainynui, priemokos už vaistus daugeliui žmonių išaugo, nors sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis ir žadėjo, kad vaistai atpigs.
Ministrui beieškant kaltų, dėl ko už dalį buvusių nemokamų preparatų ligoniams tenka patiems kažkiek primokėti, farmacininkai ir vaistų tiekėjai suskubo atrėžti, kad tai ne vaistai atpigo, o buvo sumažintos bazinės kainos. Todėl, esą skirtumas tarp bazinės ir visos vaisto kainos ir išaugo. Esą valstybė, jei nori, kad žmonėms kompensuojamieji vaistai, už kuriuos beveik visada reikia šiek tiek primokėti, atpigtų, užuot mažinusi bazinę kainą ir taupiusi, turėtų skirti daugiau pinigų. V.P.Andriukaičiui, kuris neatmeta, kad žmonės gali būti ir patys kalti, nes esą perka brangesnius vaistus, nors kainyne yra pigesnių, oponuojantys ligoniai ir net Vaistų kontrolės tarnyba primena, kad ne visada vienus vaistus galima keisti kitais.
Ekspertas: farmacininkai nesuinteresuoti, kad būtų prekiaujama pigesniais vaistais
Tad kaip vis dėlto yra iš tikrųjų, kas kaltas, kad ligoniams tenka plačiau atverti piniginę?, balsas.lt žurnalistai klausė tarptautinę medicinos eksperto licenciją turinčio gydytojo ir politiko (Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas – red. past.) Arvydo Akstinavičiaus.
„Farmacijos kompanijos paprasčiausiai stengiasi uždirbti ligonių ir valstybės sąskaita. Firmos paprasčiausiai „užkelia“ kainas, todėl vaistai pas mus ir yra vieni brangiausių Europoje. Kita problema – jos daro poveikį institucijoms, kurios priima sprendimus dėl kompensuojamųjų vaistų įtraukimo į sąrašus. Kai bandoma sumažinti vaistų kainą, „įsijungia“ tam tikri korupcijos mechanizmai, nes firmos turi svertus, kuriuos panaudojusios tas kainas gali dirbtinai padidinti“, – sako A. Akstinavičius.
Anot jo, schema paprasta. Jei vaistinėje paprašysite vaisto A, kainuojančio, tarkime 50 litų, už kurį kompensuojama visa ar beveik visa suma, vaistininkas gali paprasčiausiai pasakyti, kad tokio nėra, nes jo netiekia tiekėjas, o pigiausias vaistas, kurį gali pasiūlyti, kainuoja 55 litus, todėl 5 litus teks primokėti.
Ar tiesa, kad pigiausi kompensuojamieji vaistai, kurių kaina, tarkime, artima bazinei kainai, tinka ne visiems ligoniams, todėl žmonės vien dėl to perka brangesnius ir priversti primokėti?, klausiame eksperto.
„Kiekvienas atvejis yra individualus. Bet esmė ta, jog farmacinės kompanijos nesuinteresuotos, kad būtų prekiaujama pigesniais vaistais. Jos nori, kad rinkoje pagrindą sudarytų kuo brangesnis vaistai, nes kuo brangesni vaistai, tuo didesnis jų pelnas“, – atsako jis.
A. Akstinavičius aiškina, kad bazinė kaina priklauso nuo to, kokius vaistus nusprendžiama įtraukiami į kompensuojamųjų vaistų sąrašą.
„Tai priklauso nuo valdininkų sąžiningumo. Nuo valdininkų bei farmacijos kompanijų santykių priklauso, kokie vaistai bus įtraukti į sąrašus. Farmacijos kompanijų atstovai bendrauja tiesiai su valdininkais, ir nėra jokių barjerų, kurie užkirstų kelią korupcijai. Mano manymu, turėtų būti suformuota tam tikra taryba, kurią sudarytų kelios grupės. Viena grupė – ministerijos valdininkai, kita grupė, tarkime, medikai, trečia grupė – visuomeninių organizacijų atstovai. Jei tokia taryba priimtų sprendimus, kokius vaistus įtraukti į kompensuojamųjų sąrašus, vyktų derybos. O kai vyksta derybos, randami optimalūs, pigesni variantai“, – aiškina jis.
Pasak eksperto, jis mato ir kitą būdą kaip sumažinti kompensuojamųjų vaistų kainą.
„Šiame biznyje turėtų dalyvauti pati valstybė. Valstybė sudarytų sutartis su gamintojais ir didmeninėmis kainomis pirktų vaistus. Dar yra likę apie 5 proc. mažų vaistinių, kurios nesusijungusios į tinklus. Tose vaistinėse būtų galima pardavinėti šiuos vaistus ženkliai mažesne kaina. Be to, atsirastų ir konkurencija. O dabar yra dominuojantys vaistinių tinklai, dominuojančios firmos, kurios nesuinteresuotos konkurencija. Ją šioje srityje gali sukurti tik valstybė, įsijungdama į prekybą vaistais“, – siūlo tarptautinę medicinos eksperto licenciją turintis gydytojas A. Akstinavičius.
Ar eksperto nuomonė bus išgirsta ir ar į ją bus įsiklausyta, kol kas belieka spėlioti. Kol kas Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai tvirtina, kad kas penktas iš kompensuojamų vaistų turėtų būti nemokamas, o daugumos kitų priemoka turėtų būti simbolinė ir siekti vos kelis litus. Tačiau kokios priemokos įsigaliojus naujam kainynui yra iš tikrųjų, Valstybinė ligonių kasa skelbia žinosianti tik birželio viduryje.
