Lietuvos parduotuvėse per metus svogūnai pabrango beveik trigubai. Pernai kainavę 50 ct už kilogramą, dabar kainuoja beveik pusantro euro. Morkos pabrango daugiau nei dvigubai, 50 proc. pabrango cukrus, trečdaliu – tamsi duona, batonas, kalakutiena, menkė, varškės sūris.
Nors prekybininkai garsiai skelbiasi mažinantys kai kurių produktų kainas, dauguma pieno produktų tebėra dešimtadaliu brangesni nei prieš metus ir kol kas atpigo tik makaronai, aliejus, kai kurios daržovės.
Net Tarptautinis valiutos fondas jau skelbia, kad infliacija tapo didžiausia rakštimi Lietuvos ekonomikai.
„Matome ryškiai aukštesnę infliaciją nei euro zonoje. Tai neigiamai veikia konvergencijos procesą, tai sukelia didžiausią riziką Lietuvos įmonių konkurencingumui, palyginti su užsienio įmonėmis“, – sako Tarptautinio valiutos fondo misijos vadovas Borja Gracia.
TVF prognozuoja kad infliacija Lietuvoje šiemet sieks 10 proc. O vyriausybė ragina toliau kentėti.
„Viena priemonių fiskalinės politikos, kaip prisidedama prie infliacijos valdymo, tai energijos kainų kompensavimui numatytų lėšų sutaupymas valstybės biudžete. Sprendimas ne išleisti jas čia ir dabar, o sutaupytas lėšas palikti valstybės biudžeto deficito mažinimui“, – kalba finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Tokią Lietuvos vyriausybės poziciją gina ir TVF pradėjęs dirbti buvęs Lietuvos Banko vadovas ir premjerės patarėjas Vitas Vasiliauskas.
„Didesnė nei euro zonoje infliacija yra labai natūrali, mes esame besivystanti ekonomika. Ir ne tik mes, kitos Baltijos šalys taip pat. TVF tyrimas susijęs su infliacija, konkurencingumu, patvirtino, ką bankas buvo konstatavęs – kainos auga dėl objektyvių priežasčių, esame atvira ekonomika, kuri veikia pasaulinės ekonomikos kontekste. Ką gali padaryti valdžios institucijos – gali švelninti infliacijos pasekmes. Tai buvo daryta iš tikrųjų“, – sako V. Vasiliauskas.
TVF atstovas giria valdančiųjų sprendimus didinti degalų mokesčius, tačiau sako, kad to negana. Ir toliau ragina didinti mokesčius turtui, taip pat ir nekilnojamam.
„Lietuvoje mokesčių sistema remiasi per daug darbo jėgos mokesčiais, turi nuo jų labiau pereiti prie kapitalo, turto, aplinkosauginių mokesčių“, – teigia B. Gracia.
Finansų ministrė žada dar šį mėnesį Seimui pateikti mokesčių reformą, kurioje numatyti ir didesni nekilnojamojo turto, individualios veiklos mokesčiai.
„Diskusijos vis dar vyksta tarp koalicijos partnerių. Tikiuosi, kad pavasario sesijoje paketas praeis vyriausybės svarstymus ir bus pateiktas Seime. Planas – pateikti pavasario sesijoje, tikėtina, kad diskusijos gali užsibaigti rudens sesijos metu“, – pasakoja G. Skaistė.
Tačiau Lietuvos banko vadovas neatmeta, kad mokesčių reformos Seimas šiemet gali ir nepriimti.
„Tikslas nėra priimti šiemet. Tikslas yra sukurti modernią mokesčių sistemą kaip galim greičiau. Žingsniai teisinga kryptimi, gal galėtų būti ambicingesni, mažinant mokesčių sistemos heterogeniškumą, gyvulių ūkį, apie kurį daug kalbama. Ten galėtų būti daugiau ambicijos“, – teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
TVF žada, kad antrasis pusmetis Lietuvos ekonomikai bus geresnis už šį, tačiau ekonomistas Aleksandras Izgorodinas perspėja, kad toks TVF optimizmas gali ir nepasiteisinti.
„Kad antras pusmetis Lietuvos ekonomikoje bus gerokai geresnis, vargu. Pagrindinė problema, kuri temps ekonomiką žemyn, yra pakilusios palūkanos ir jų poveikis vartojimui. Ypatingai euro zonos valstybėse. Jau dabar matome didelį vartojimo kritimą pagrindinėse Lietuvos eksporto rinkose“, – sako A. Izgorodinas.
Lietuvos BVP smukus pirmąjį ketvirtį 2 proc., TVF blogina ir savo prognozę Lietuvai. Anksčiau pranašavęs, kad Lietuvos BVP šiemet smuks 0,5 proc., dabar jau regi, kad metinis smukimas bus 1,5 procento.
Visą reportažą pamatykite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
