Tarptautiniam vandenilio koridoriui – 6,8 mln. eurų EK parama

Parama padės spartinti žaliojo vandenilio infrastruktūros Suomijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Vokietijoje kūrimą. 

Iki 2026-ųjų vidurio planuojamos atlikti galimybių studijos minėtose šalyse bus skirtos vamzdynų maršrutų parinkimui, kompresorių stočių planavimui, finansinei ir ekonominei analizei, aplinkosaugos leidimams ir saugos klausimams, taip pat įgyvendinimo grafikui.

Apie su partneriais rengiamą galimybių studiją „AmberGrid“ paskelbė jau 2023-iųjų pabaigoje.

6,8 mln. eurų parama skiriama iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (angl. „Connecting Europe Facility“, CEF) pagal transeuropinių energetikos tinklų programą (TEN-E).

„Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriui skirta parama yra projekte dalyvaujančių šalių tvirto bendradarbiavimo rezultatas. Mes, „Amber Grid“, su partneriais nuosekliai dirbame, o skirtas finansavimas leidžia mums žengti svarbius žingsnius kuriant tvarią vandenilio infrastruktūrą, kuri naudinga ir Baltijos regionui, ir Europos energetikos rinkai“, – pranešime cituojamas „AmberGrid“ vadovas Nemunas Biknius.

NBHC yra bendras šešių Europos perdavimo sistemos operatorių – Suomijos „Gasgrid Vetyverkot Oy“, Estijos „Elering“, Latvijos „Conexus Baltic Grid“, Lietuvos „Amber Grid“, Lenkijos GAZ-SYSTEM ir Vokietijos ONTRAS – projektas. 

Pasak jų, sprendimas skirti paramą sustiprina Baltijos regiono konkurencingumą vandenilio sektoriuje ir patvirtina projekto partnerių įsipareigojimą plėtoti nacionalinę ir tarptautinę vandenilio infrastruktūrą.

Anksčiau „AmberGrid“ jau skelbė, kad žaliasis vandenilis naujuoju vamzdynu keliauti galėtų pradėti nuo 2040 m. Prognozuojama, kad jo ilgis sieks 2,5 tūkst. kilometrų, per metus vamzdynu bus transportuojama iki 2,7 mln. tonų žaliojo vandenilio.

Planuojama, jog Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridorius iki 2050 m. galėtų sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį iki 37 mln. tonų CO2 ekvivalento per metus.