Pareiškime 101 teisės profesorius iš 24 Europos šalių, tarp jų — ir Mykolo Romerio universiteto profesorius dr. Danielius Serapinas išdėstė, kuo ES ir Kanados išsamiojo ekonomikos ir prekybos susitarimas (angl. santr. CETA) gali būti kenksmingas.
Baiminamasi dėl mažų šalių gamintojų
Susisiekus su profesoriumi D. Serapinu, tv3.lt portalui jis plačiau papasakojo, kodėl pasirašė dokumentą. Pasak jo, kiekviena sutartis turi būti įvertinta, ar dėl padidėjusių investuotojų galimybių nenukentėtų vietinė produkcija bei vartojimas.
„Raštas sukurtas, kad apsaugotų Europos šalių vietinę rinką ir vietinius gamintojus. Yra šalys, kurių ekonomika stipri ir tos, kurių ne. Dažniausiai vis tiek laimi tos šalys, kurių ekonomika yra labai stipri. Lietuva pagal savo tradicijas turi gerą maisto kokybę palyginus su kitomis šalimis. Jei atsivertų laisvos prekybos galimybės, didelė tikimybė būtų, kad stambiosios didžiosios šalys pasinaudotų ir į Lietuva galėtų pristatyti ne pačios geriausios kokybės produkciją. Tam būtų labai sunku pasipriešinti, nes kaina būtų labai numušta“, – mano D. Serapinas.
Jis įsitikinęs, kad Lietuvoje daugiau šansų, jog lietuviai taupymo sumetimais rinktųsi, kad ir ne sveikesnę, bet pigesnę produkciją. O maistas lemia 40 proc. žmonių sveikatos kai kuriais aspektais, dėl to svarbu išlaikyti maisto kokybę. Tai prioritetinis šalies sprendimas, sako pašnekovas.
Jo nuomone nekokybiška ir pigi produkcija Lietuvą gali užplūsti ir iš tolimųjų šalių – Azijos.
„Gal netiesiogiai, bet per JAV ir kitas šalis. Būtų rizika tokiai mažai šaliai kaip Lietuva, Latvija, Estija. Įtaka pigių, bet ne visada kokybiškų produktų“, – sakė jis.
Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos Išorinių ekonominių santykių departamento vadovas Simonas Šatūnas patikina, kad jokių rizikų Lietuvai nėra, nes daugelis Lietuvos institucijų dalyvavo derybų procese – žiūrėta, kurie gaminiai iš Kanados galėtų sukelti esminę konkurenciją Lietuvos gamintojams, bet tokių nerasta. Svarstyta ir dėl jautriausio sektoriaus – žemės ūkio, ar nepadidėtų konkurencija užplūdus prekės iš kitų pasaulio šalių. Visgi nuspręsta, kad ES savo rinką Kanados gaminiams neatvers tiek daug, jog Lietuvai galėtų iškilti problemų.
Be to, S. Šatūnas pabrėžia, kad Kanados gamybos standartai yra aukšti, tai nėra pigios gamybos kaštų šalis, kaip Azija. Pastarosios produkcijos Lietuvoje taip pat nereikėtų baimintis, nes nepriklausomai per kurią valstybę keliauja produkcija, visuomet atkreipiamas dėmesys į kilmės šalį.
„Kanados gamybos kaštai nebus pigesni nei kai kurių lietuvių gaminimo kaštai. Kitas dalykas, ekonominė ir eksporto struktūra. Kanados eksporto struktūroje dominuoja tokie produktai kaip nafta, mašinos, elektros įrenginiai, taurieji metalai, aliuminis, mediena. Su kuo nelabai konkuruoja mūsų gamintojai. Mūsų eksporto struktūros skiriasi, mes kaip tik papildome vienas kitą.
Yra kilmės taisyklės. Jei prekės bus Azijos kilmės, tai bus taikomas toks pat režimas patekti į ES rinką, kaip būtų iš tos Azijos šalies. Negalima sakyti, kad tos prekės iš Azijos, kurios patenka į rinką dėl Kanados susitarimų su, pavyzdžiui, Meksika, automatiškai pateks į ES rinką“, – komentuoja Užsienio reikalų ministerijos atstovas.
Jis, kaip ir ekonomistai bei Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, mato galimybę eksportuotojams.
„Mes daug daugiau eksportuojame nei importuojame iš Kanados. Tai reiškia, kad mūsų gamintojai konkurencingi toje rinkoje ir galėsime daugiau išvežti. Situacija reikšmingai nepasikeis, kad importas į Lietuvą pradėtų augti. O kanadietiškos prekės nebus tikrai ženkliai pigesnės nei lietuviškos. Nebent nišinės, bet tai yra pasirinkimo įvairovė“, – mano S. Šatūnas.
Valstybei teks minti teismų slenksčius?
Nemažiau diskusijų tarp pačių valstybių ir pareiškimą pasirašiusių teisės profesorių sukėlė Investicijų teismas, pagal kurį tarptautinės kompanijos galės lengviau bylinėtis su valstybėmis dėl verslui nepalankių teisės aktų.
D. Serapinas sako, jog tikrai reali galimybė, kad Lietuvai dažniau teks ginčytis su kompanijos. Dėl to ir turi būti prevencija.
Tokių atvejų, kai dėl nepalankių teisės aktų Lietuva atsiduria tarptautiniame arbitraže jau buvo – korporacijos „Veolia“ valdančios „Vilniaus energiją“ 100 mln. ieškinys Lietuvai.
S. Šatūnas neslepia, kad dėl šio punkto klausimai nuolatos kyla ES šalyse. Jie kyla jau porą metų, JAV ir ES derybų kontekste. Vidinių politinių diskusijų tikrai būta trečdalyje šalių, pavyzdžiui, ir Vokietijoje, ir Austrijoje, ir Slovėnijoje. Bet galiausiai sutarta, kad mechanizmas veikia ir jį reikia perkelti į naujas sutartis.
„Kai kurios valstybės narės prieš pasirašant dar norėjo papildomų sutarčių, kad užtikrintų jog valstybės teisė reguliuoti nebus pažeistai ir tai buvo padaryta. Išlaikomi aplinkosauginiai, vartotojų standartai.
Šitas investicijų sprendimo mechanizmas yra daugelio šalių dvišalėse susitarimo investicijose. Lietuva turi su JAV dvišalių investicijų apsaugos susitarimo mechanizmą. Ten gal net griežtesnis taikomas nei dabar bus Kanados atveju. Taip sudaromos sąlygos investuotojui labiau pasitikėti šita šalimi ir rinka, jei jo teisėti lūkesčiai, kurie nustatyti tuo atveju, kai jis investavo, būtų pažeisti“ , – teigia S. Šatūnas.
Advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkiene“ partneris ir valdybos pirmininkas Gintautas Bartkus prideda, kad kaip tik reikėtų tokiais mechanizmais džiaugtis. Nes jie turi dvi puses. Tai ne vien reiškia, kad Lietuvą atakuos nepatenkintos teisės aktais tarptautinės kompanijos, bet kad ir Lietuvos investuotojai bus apsaugoti.
„Tokius ginčus sprendžia arba teismas, arba arbitražas. Iš tikrųjų arbitražo sprendimas būna ir greitesnis, ir objektyvesnis ta prasme. Arbitrai nešališki, turi specialių žinių ir įvairių įgūdžių, kurie reikalingi nagrinėjant tokias bylas. Ir net kartais pigiau būna nei teismuose. Ir arbitražo sprendimo pripažinimas kur kas paprastesnis.
Iš investuotojo pusės tai iš tikrųjų investuotojui yra palankiau ir jis gali tikėtis greitesnio sprendimo, jei ginčas nagrinėjamas arbitraže.
Lietuvos investuotojai investuoja kitoje valstybėje ir nori turėti apsaugą. Vienpusiškai žiūrėti negalima. Investuotojai kartais bijo, jei bylinėsis prieš valstybę, tai „valstybiniai“ teismai gali būti šališki ir priimti neobjektyvų sprendimą – tokį, kuris naudingas tai valstybei.
Iš kitos pusės ir valstybės turi galimybę skirti arbitrus. Tai mechanizmas visiems naudingas“, – komentuoja advokatas.
Pasak jo, jog Investicijų tesimas naudingas byloja ir Lietuvos įmonių patirtis, kai tenka bylinėtis Slovakijoje ar Čekijoje, kur dėl valdžios sprendimų įmonės neteko dalies investicijų. Be to, investuotojai skatinami ateiti ir į Lietuvos rinką, nes žino, kad jų teisės bus užtikrintos.
