Tai ketvirtas „Lohengrino“ pastatymas Lietuvoje, tačiau jis ypatingas tuo, kad pirmą kartą bendradarbiauja Lietuvos ir Latvijos operos teatrai.
„Šio spektaklio atsiradimas yra labai dėsningas. Seniai bendraujame su Andrejumi Žagaru. Mus sieja ir partnerystė, ir draugystė, ir panašus požiūris į teatrą. Dėl to nesinorėjo daryti ko nors atsitiktinio. Manau, kad R. Wagnerio „Lohengrinas“ – didžiulis veikalas. Tai, kas ir režisieriui, ir jo komandai turėjo būti įdomu. Galbūt atsitiktinumas, kad tokį pat pasiūlymą jis buvo gavęs ir iš Bratislavos teatro. To pasekmė – štai toks gražus bendradarbiavimas“, – kalbėjo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro direktorius Gintautas Kėvišas.
„Lohengrinas“ taps ir dar vieno ypatingo renginio – R. Wagnerio savaitės – pranašu, kurioje iš viso bus atliekami keturi šio kompozitoriaus kūriniai.
Režisierius A. Žagaras džiaugėsi, kad gali dirbti taip arti namų ir kartu šiais ypatingais, R. Wagneriui skirtais metais, bendradarbiauti su itin talentingais menininkais bei operos solistais, ypač gerai gebančiais atlikti R. Wagnerio operų arijas.
„Vienas iš įkvėpimo šaltinių buvo jūsų katedra ir paties Vilniaus miesto istorija. Tai tapo mūsų kūrybos pagrindu, tačiau jokių konkrečių detalių tiesiogiai neperteiksime. Tai padeda mums atskleisti R. Wagnerio muzikos magiją“, – kalbėjo režisierius.
Kostiumai ir scenografija paremti konkrečiu laikotarpiu – 1938 metais, prieškariu, kai ore tvyrojo netikrumo ir baimės atmosfera. Tokiais laikais žmonės pradeda tikėti didvyriais ir stebuklais, o tai „Lohengrinui“, A. Žagaro teigimu, labai svarbu.
„R. Wagnerio pastatymuose solistai dažnai ima tarsi pozuoti, dėl to mes stengėmės ieškoti kuo daugiau spalvų ir ryškių charakterių, kuriuos artistai galėtų iš tiesų išgyventi“, – pasakojo A. Žagaras ir džiaugėsi, kad daugelis dainininkų, kuriuos pažinojo jau iki šio pastatymo, atsiskleidė naujomis spalvomis – ypač pagrindinio, Elzos, vaidmens atlikėja Sandra Janušaitė, taip pat Dainius Stumbras bei I. Linaburgytė. Rusų solistą Leonidą Zachožaevą, visame pasaulyje jau atlikusį daugelį R. Wagnerio vaidmenų, jis apibūdino kaip tikrą meistrą.
„Jūsų katedra turi labai aiškią ir išgrynintą formą. Ja remdamiesi sukūrėme savo pasaulį. Vizualizacijoje nėra jokių nereikalingų dalykų, o išgryninta aplinka padeda atsiskleisti atlikėjams ir nepaprastai R. Wagnerio muzikai“, – sakė scenografas iš Latvijos Reinis Suhanovas.
Dirigentui Robertui Šervenikui, kuris Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre dirba jau penkerius metus, „Lohengrinas“ – pirmas R. Wagnerio kūrinys. „Man tai yra didžiulė laimė, R. Wagneris yra didis kompozitorius. Šis kūrinys susideda iš daugelio detalių, kurių jokiu būdu negalima pavadinti smulkmenomis, nes tik dėl jų suspindi visas spektaklio audinys tiek muzikine, tiek vizualine prasme“, – sakė jis.
„Wagneris – didžiulis įvykis ir kiekvieno teatro, ir kiekvieno dainininko biografijoje. Teatrą jis perkelia į naują lygį, o jūs turite puikių solistū. Stengsiuosi, kad išpildyčiau šį vaidmenį iki galo“, – teigė „Lohengrino“ vaidmenį atliekantis L. Zachožajevas.
„Nenoriu daug kalbėti – ateikite ir pamatysite. Galiu pasakyti tik tiek, kad kuo toliau dainuoju R. Wagnerį, tuo labiau jis man patinka. Jaučiu didžiulį džiaugsmą dirbti su režisieriumi, muzikos vadovu ir visa šia komanda. Tikiuosi nenuvilti klausytojo“, – sakė pagrindinio vaidmens atlikėja Sandra Janušaitė.
„Lohengrino“ premjera – kovo 22, 23 ir 24 d. Tai bendras LNOBT pastatymas su Slovakijos nacionaliniu teatru.
