Tarp pretendentų įsigyti "Rytų skirstomųjų tinklų" bendrovę yra ir olandų bendrovė "VS Energy International N.V.". Jos atstovas Lietuvoje advokatas Sergejus Novikovas trečiadienį patvirtino Eltai, kad "VS Energy International N.V." pateikė paraišką Valstybės turto fondui dalyvauti "Rytų skirstomųjų tinklų" privatizacijos konkurse.
Lietuvos ir užsienio bendrovių kvalifikacijos dokumentus dalyvauti atrankiniame konkurse privatizuojant Lietuvos elektros energijos paskirstymo dvi įmones Valstybės turto fondas priiminėjo praėjusį penktadienį ir šį pirmadienį. Fondo sandorių skyriaus viršininkas Liutauras Radzevičius Eltai pareiškė, jog "siekiant maksimalaus komercinio privatizavimo efekto", šįkart nebus skelbiamas nei pretendentų į elektros tinklus skaičius, nei jų pavadinimai, kol nebus baigtas sandoris. "Galiu pasakyti tik tiek, kad konkurso dalyvių yra pakankamai daug", - sakė L. Radzevičius.
Spaudos duomenimis, į abi tinklų bendroves pretenduoja daugiau kaip dešimt Lietuvos ir užsienio kompanijų bei fizinių asmenų susivienijimų.
"VS Energy International N.V." Centrinėje ir Rytų Europoje aktyviai dirba energetikos, finansų ir vertybinių popierių rinkose. Kartu su partneriais - stambiausiomis Europos ir JAV energetikos bei finansų bendrovėmis - ši olandų kompanija modernizuoja jau veikiančias energetikos bei elektros energijos paskirstymo įmones, taip pat dalyvauja įgyvendinant elektros energijos prekybos projektus.
2003 metais "VS Energy International N.V." vadovai priėmė strateginį sprendimą kartu su partnere - stambiausia Vengrijos skirstomųjų tinklų bendrove MVM dalyvauti tarptautiniame Bulgarijos energetikos įmonių privatizacijos konkurse.
Šio metu, specialistų vertinimais, "VS Energy International N.V." valdomo turto vertė viršija milijardą JAV dolerių.
Didžiausia Estijos bendrovė "Eesti Energia" ir su ja konkuruojanti Vokietijos kompanija "E. On Energie" anksčiau Eltai patvirtino Valstybės turto fondui pateikusios dokumentus dalyvauti konkurse dėl "Rytų skirstomųjų tinklų" akcijų paketo įsigijimo. Be to, informuotų šaltinių teigimu, kontrolinį šios energetikos įmonės akcijų paketo nori įsigyti Suomijos "Fortum", JAV korporacija AES, irgi pateikusios pirmines paraiškas. Į šią bendrovę pretenduoja ir devynių fizinių asmenų, susijusių su "Vilniaus prekybos" grupe, susivienijimas. Jis pateikė priminę paraišką įsigyti ir "Vakarų skirstomuosius tinklus".
Konkurse dėl pastarosios bendrovės akcijų paketo įsigijimo taip pat dalyvauja "Achemos" grupė bei susivienijimas, kurį sudaro įmonių "Ekranas", "Vilniaus Vingis", "Telivesta", "Snaigė" bei "Sanitex" akcininkai.
Pagal privatizavimo sąlygas galima dalyvauti abiejų elektros skirstomųjų tinklų bendrovių akcijų įsigijimo konkursuose, bet pirkti bus galima tik vieną.
Elektros skirstomųjų tinklų privatizavimo komisija, vadovaujama ūkio viceministro Nerijaus Eidukevičiaus, šiuo metu nagrinėja pirmines paraiškas.
Dviejų elektros skirstomųjų tinklų bendrovių valstybės parduodamų akcijų paketų pradinė kaina - 780 mln. Lt. Tai bus antras pagal dydį privatizuojamas objektas. Didžiausias Lietuvos privatizavimo istorijoje buvo "Lietuvos telekomo" pardavimas - už jį valstybė gavo 2,68 mlrd. Lt. Krovos darbų kompanija "Klasco" parduota už 200 mln. Lt, laivybos bendrovė "Lisco" - už 190,4 mln. Lt, Taupomasis bankas - už 150 mln. Lt, trečdalis "Lietuvos dujų" akcijų - už 116 mln. Lt, "Lietuvos draudimas" - už 105,2 mln. Lt. Privatizavimo dokumentai kvalifikuotiems pirkėjams bus parduodami nuo rugsėjo 23 dienos iki spalio 1 dienos.
Vyriausybė siekia "Rytų skirstomųjų tinklų" ir "Vakarų skirstomųjų tinklų" privatizavimą baigti šių metų pabaigoje-2004-ųjų pradžioje.
"Rytų skirstomųjų tinklų" bendrovėje valstybei priklauso 71,35 proc. akcijų paketas, Vokietijos kompanijai "E.ON Energie" - 20,28 proc., kitiems akcininkams - 8,38 proc.
"Vakarų skirstomųjų tinklų" bendrovėje valstybė turi 77 proc. akcijų, "E.ON Energie" - 14,62 proc., kiti savininkai - 8,38 proc.
"Vakarų skirstomieji tinklai" aptarnauja Kauno, Klaipėdos, Šiaulių regionus, "Rytų skirstomieji tinklai" apima Vilniaus, Alytaus, Utenos ir Panevėžio regionus.
ELTA