Ne visos profesijos – vienodai paklausios
„Žemdirbių kalvė“ – taip Joniškio žemės ūkio mokyklą pavadina jos direktorius. „Čia – lygumos, stiprių žemdirbių kraštas. Pas mus mokytis atvyksta būsimieji ūkininkai iš Prienų, Raseinių, Radviliškio, Rokiškio ir kitur. Mokyklos mokomoji bazė žemės ūkio profesijoms – viena geriausių šalyje, tad greičiausiai vietos užsipildo būtent su žemės ūkiu susijusiose programose. Populiarios specialybės – žemės ūkio gamybos verslo darbuotojas bei technikos priežiūros verslo darbuotojas“, –dėsto L. Jonaitis.
Šiemet pavasarį mokykloje atidarytas sektorinis Šiaurės Lietuvos žemės ūkio technologijų ir technikos praktinio mokymo centras, t. y. atnaujinta praktinio mokymo bazė — įsigyta naujausia žemės ūkio technika ir mokymo įranga.
Tačiau populiarumo nestokoja ir kitos profesijos – pavyzdžiui, statybininkų apdailininkų. Kaip pastebi mokyklos direktorius, mažiausiai dėmesio sulaukia padavėjų-barmenų ir pardavėjų specialybės. „Nieko nuostabaus. Žinodami, kokie šių darbuotojų atlyginimai, vaikai šių profesijų rinktis neskuba“, – komentuoja L. Jonaitis, bet priduria, kad labai mažai susidomėjimo sulaukė ir su informacinėmis technologijomis susijusi profesija – kompiuterio projektavimo operatoriaus.
Masina tarptautiniai projektai
Dar vienas didžiausių Joniškio žemės ūkio mokyklos privalumų – aktyvus dalyvavimas tarptautiniuose ir Europos Sąjungos projektuose. „Štai neseniai turėjome tikrai nemažą projektą su kolegomis iš Latvijos. Ten bičiuliaujamės su Apguldės profesine mokykla Dobelės rajone. Keliaujame ir tolėliau. Jeigu nori, mokiniai gali atlikti praktiką užsienyje“, – sako pašnekovas. Šiuo metu mokykloje mokosi per 400 mokinių. Į pirmą kursą jau įstojo 195 mokiniai: 100 baigusių pagrindinę mokyklą , 95 — vidurinę mokyklą.
„Turime tvarkingą bendrabutį, mokykloje palaikome draugišką atmosferą. Organizuojama įdomi popamokinė veikla – turime ir savo sportininkus, ir šokėjus. Anksčiau gyvavo teatriukas“, – pasakoja mokyklos direktorius.
Ruošia darbuotojus, kurių reikia regione
Kalbėdamas apie tai, kaip mokykloje atsiranda vienos ar kitos profesijos, L. Jonaitis akcentuoja – nuolat apsižiūrima, kokių specialybių labiausiai reikia regione.
„Nėra darbdavių – nėra ir paklausių profesijų. Jeigu pas mus atsidarytų kokia didesnė bendrovė, galėtume, apsitarę su darbdaviais, ruošti ir baldininkus ar siuvėjus. Nebijome naujovių, esame lankstūs, dinamiški ir per savo 28-erius gyvavimo metus jau daug kartų keitėmės“, – sako L. Jonaitis.
