AIDS – homoseksualių žmonių liga?
Prof. Arvydas Ambrozaitis mano, kad toks požiūris įsitvirtino todėl, kad JAV pirmą kartą AIDS protrūkis buvo užregistruotas būtent tarp homoseksualių vyrų. Vakarų šalyse šiandien iš tiesų didžiausias AIDS sergančiųjų kontingentas yra būtent homoseksualai. Tačiau Rytų Europoje ŽIV homoseksualių lytinių santykių perdavimo kelias nėra pagrindinis.
Specialistas pažymi, kad praėjusiais metais Lietuvoje užregistruoti 166 naujai užsikrėtę žmonės. Iš jų 19 proc. per heteroseksualius lytinius santykius ir tik 4 proc. užsikrėtė homoseksualių santykių metu, tačiau svarbu atkreipti dėmesį ir tai, jog net 25 proc. užsikrėtimo priežasčių liko nežinomos.
Anot prof. A. Ambrozaičio, pastebima tendencija, kad AIDS statistiką vis dažniau papildo moterys, kurios lytinių santykių metu užsikrečia nuo vyrų. Per vienuolika metų Lietuvoje skaičiuojama, kad AIDS yra užsikrėtusios 327 moterys (17,2 proc.), ir 1573 – vyrai (82,8 proc.), o per praėjusius metus atitinkamai yra užregistruotos 32 moterys (19,3 proc.), ir 134 vyrai (80,7 proc.). „Pastebėkite tendenciją, atotrūkis tarp moterų ir vyrų vis traukiasi. Taigi, bent jau Lietuvoje AIDS negalime laikyti gėjų liga“, – konkrečiais faktais klaidingą mitą išsklaido gydytojas.
Vis dėlto režisierius Romas Zabarauskas, viešai prisipažinęs esantis gėjus, šios teorijos neigti neskuba. Nors vyras pritarė, kad bendrame pasaulio kontekste minėta liga serga daugiausia heteroseksualai, tačiau pabrėžė, kad gėjams iš tiesų reikėtų ypatingai saugotis.
“Pats nesu joks ŽIV ekspertas, todėl besiruošdamas šiam interviu paskambinau NVO “Pozityvus gyvenimas” vadovui, ŽIV aktyvistui Jurgiui Andriuškai. Jis patvirtino mano įtarimus, kad Lietuvos statistika, kurioje homoseksualų yra mažuma, tiesiog neatitinka realybės. Juk gėjai Lietuvoje bijo eiti tikrintis, o jei ir tikrinasi, bijo pasakyti, kad yra gėjai. Supraskit, dviejų vyrų meilė dažnai būna agresyvesnė, be to, kadangi negalvojama apie vaikus, kartais nesisaugoma - dėl to tai ir kelia daugiau pavojų. Žinoma, ŽIV iš prigimties nėra gėjų liga, ir ja galima užsikrėsti nepriklausomai nuo seksualinės orientacijos - šia prasme mitą paneigčiau“, – pasakoja R. Zabarauskas.
R. Zabarauskas: sergantys AIDS žmonės nėra raupsuotieji
Jaunasis režisierius įsitikinęs, kad dėl ligos plitimo iš dalies yra kalta visuomenės netolerancija. Jis sako, kad dažnai vengiama kalbėti šiomis temomis, trūksta švietimo, suvokimo, kas yra homoseksualumas, saugus seksas. Anot R. Zabarausko, informacijos trūkumas yra žalingas, žmonės nesisaugo. „Aš suprantu, kad religija kartais riboja seksualinę laisvę, arba, tarkim, kunigai ne viską gali sau leisti. Bet laikai keičiasi, ir šiuolaikinio žmogaus aistras šiandien jau ne visada gali sulaikyti - todėl reikia šviesti ir informuoti, kad viskas būtų daroma saugiai“, – pabrėžia režisierius.
„Sergantys ŽIV tikrai nėra raupsuotieji. Galima ir sveikintis, ir bučiuotis, ir mylėtis, jei tik naudojamos saugumo priemonės. Tai ir blogiausia, kad Lietuvoje ŽIV susirgę asmenys susiduria ne tik su ligos fiziniais sunkumais, bet ir su aplinkinių žmonių neigiama reakcija, kurią ir išprovokuoja mitai“, – problemą konstatuoja režisierius. Jis priduria, kad daugelis vengia pasakyti kitiems žmonėms apie užklupusią problemą, bijo dėl to būti atstumti. R. Zabarauskas tikina, kad būtina savo partnerį apie tai įspėti ir saugotis, kad būtų išvengtas ŽIV viruso plitimas.
AIDS – narkomanų liga arba suklastota statistika
Prof. A. Ambrozaitis tvirtina, kad Lietuvoje AIDS dažniausiai serga narkomanai. Nuo 1988–ųjų iki iš 1900 užregistruotų infekscijos atvejų, net 70 proc. užsikrėtė per švirkščiamųjų narkotikų naudojimą. Pernai iš 166 naujų ligos atvejų 52 proc. užsikrėtė taip pat per narkotikus.
Režisierius R. Zabarauskas piktinasi tokiu požiūriu. „Kaip jau sakiau, mano manymu tokia statistika neatitinka realybės. Kiek žinau, Lietuvoje vykdomos įvairios programos, kur nuo narkotikų priklausomybę turintims asmenims dalijami nemokami švirkštai. Kartais tų asmenų už švirkštus paprašoma atsilyginti - pasitikrinti dėl ŽIV. Todėl tokie atvejai ir užfiksuojami. O juk absoliučiai daugumai lietuvių net mintis nekyla pasitikrinti dėl ŽIV, tai apie kokią tada statistiką galime kalbėti?.. Supraskite, per nesaugius lytinius santykius užsikrečiama tikrai labai dažnai. Be to, tie patys nuo narkotikų nepriklausomybę turintys asmenys juk irgi neišvengia lytinių santykių. Todėl visiems reikėtų profilaktiškai tikrintis ir šviestis apie saugų seksą. Man kaip kino žmogui labai patiko garsios Holivudo aktorės S. Johansson požiūris - ji viename interviu teigė, kad dėl ŽIV tikrinasi du kartus per metus, nes yra socialiai atsakinga. Jai nebaisūs jokie mitai, ji yra laisva moteris ir nebijo pasakyti: taip, aš tikrinuosi. Taip turėtume elgtis ir Lietuvoje, nesvarbu, ką rodo oficiali statistika“, – tikisi kino kūrėjas.
Laura Valeikaitė