Lietuvoje jau nebeliko pirmosios greitai praturtėjusių verslininkų bangos, atkreipia dėmesį protokolo ir etiketo specialistas Arminas Lydeka. Anot jo, šių dienų Lietuvos milijonieriai atlaikė nemažai išbandymų, tad „naujalietuviais“ juos vadinti būtų neteisinga.
„Po Nepriklausomybės paskelbimo praturtėjo tokia „trejetukininkų“ karta, kuri tinkamoje vietoje pasirodė tinkamu laiku, – sako A. Lydeka. – Jie pirko ir pardavinėjo, dėl to staigiai praturtėjo. Tokie turtuoliai manė, kad viskas, ko jiems reikia išsiskirti iš minios, – raudonas švarkas ir balti batai. Vakarėliuose susirinkusius žmones jie stebindavo eršketais, ikrais, geros kokybės vynu ir degtine. Dabar laikai pasikeitė. Milijonieriai siūlo galbūt kuklesnių vaišių, bet stebina išskirtiniais atlikėjais ir kokybiškais muzikiniais renginiais.“
Etiketo specialistas pabrėžia, kad „trejetukininkų“ kartos verslininkai pradėjo nykti prasidėjus Rusijos krizei, apie 1998 metus. Išsilaikė tik tie, kurie mokėjo tinkamai investuoti ir išsisukti iš esamos padėties. O apie 2002 metus viešumoje jau buvo matomi visai kitokio tipo verslininkai.
„Greitai praturtėję verslininkai pradėjo nykti, nes neturėjo žinių, kaip elgtis su turimais pinigais, – teigia A. Lydeka. – Liko tik patys gabiausi. Dabar ateina dar stipresnė karta – jų vaikai. Dėsčiau Tarptautinėje verslo mokykloje ir mačiau, kad šie žmonės turi konkrečių klausimų ir rimtų verslo planų. Augdami jie matė tėvų verslą ir įgijo žinių. Dabar jie gali dar labiau lavintis – tobulėti įvairiose užsienio šalyse.“
A. Lydeka pabrėžia, kad milijonieriumi tapęs žmogus negali būti visų galų meistras. „Todėl jie samdo dizainerius, kad padėtų tinkamai apsirengti, ar meno ekspertus, kad padėtų išrinkti meno kūrinį verslo partneriui. Tačiau kai kurie turtingi verslininkai domisi viskuo. Jie pasidomi, kokio režisieriaus spektaklis populiariausias, nors šiek tiek stengiasi sužinoti apie visas sritis.“
Specialistas sako, kad Lietuvos milijonierius galima skirstyti į dvi rūšis. Vieni nori būti nuolat matomi, o kiti vengia viešumos. „Jiems nepatinka, kad žiniasklaida galėtų domėtis jų turtu, o nepageidautini asmenys teiktų įvairių siūlymų. Jie gyvena visavertį gyvenimą, keliauja po pasaulį, bet viešumos jiems nereikia“, – mano A. Lydeka.
Tuštybės mugė
„Audėjo“ generalinis direktorius Jonas Karčiauskas mano, kad staigiai viešumoje sublizgėję verslininkai turtus prarado dėl ginčytinų vertybių.
„Jie negalvoja apie rytojų, svarbiausia – ši diena, – pasakoja J. Karčiauskas. – Turtas palengvina gyvenimą. Gali pamatyti pasaulį, žinoma, jei juo domiesi. Pinigai leidžia keliauti, pažinti kitus kraštus. Bet kiti verslininkai nori nauju automobiliu nustebinti gimines, draugus. Aš nestebinu žmonių, aš mėgstu juos pamaloninti – pakviesti kavos, iškepti skanų kepsnį, pavakarieniauti restorane.“
Verslininkas prisimena, kad savo sūnus nuo pat 15 metų mokė savarankiškai uždirbti pinigų. „Dabar stengiuosi, kad ir mano šeši anūkai bent po mėnesį per vasaros atostogas padirbėtų. Pats dirbau visą gyvenimą. Pamenu, kai įsigijau sodo namelį, kompartijos vadovams turėjau aiškintis. Šiuo metu mūsų šeimai nieko nestinga. Bet gyvename neišlaidaudami – taip, kad užtektų ne tik šiandienai“, – sako J. Karčiauskas.
„Audėjo“ vadovas sako, kad didžiausią malonumą jam teikia ilgesnės išvykos kelis kartus per metus į kitas šalis. „Vykstu prie jūros, vaikštau po mišką, darau mankštą, esu labai užsiėmęs žmogus, – atvirauja J. Karčiauskas. – Mėgstu skaityti kitų žymių asmenybių biografijas. Įdomu palyginti mintis. Išsivysčiusiose pasaulio šalyse verslininkai tiek savęs nerodo, kiek tai daro lietuviai. Ką dabar matome spaudoje – tai tuštybės mugė. Bet džiaugiuosi, kad tokių žmonių sutinku vis mažiau.“
Nesubrendę turtuoliai
Tryliktus metus čia gyvenantis Amerikos lietuvis, asociacijos „American Chamber of Commerce“ prezidentas Rimantas Vizgirda mano, kad Lietuvoje apskritai mažai tikrų milijonierių, daug daugiau „nesubrendusių turtuolių“.
„Jei namas Turniškėse vertinamas dviem milijonais, tai nereiškia, kad savininkas jau yra milijonierius, – šypsosi R. Vizgirda. – Na, nebent turi dangoraižį. Akcijos, pinigai apyvartoje rodo turtą. Lietuvoje žmonės giriasi, kad turi 500 tūkst. grynųjų pinigų. Warrenas Buffettas 30 metų važinėja su ta pačia mašina ir 50 metų gyvena tame pačiame name. Lietuvoje mažai kuklių žmonių.“
Pašnekovas sako, kad jam kai kurie turtingi lietuviai primena Amerikos juodaodžius. „Jie gyvena lūšnose, bet važinėja kadilakais. Perka kostiumus už 5 tūkst. dolerių, bet valgo „McDonald'e“. Rusai, lietuviai, latviai į juos labai panašūs“, – pasakoja R. Vizgirda.
Jis teigia JAV pažįstantis bent 60 savo kartos milijonierių. „Amerikoje apskritai labai daug milijonierių, ten žmonės nemato prasmės rodyti „Ferrari“, „Bentley“. Amerikos milijonieriams prilygti gali gal tik pora lietuvių iš čia“, – teigia pašnekovas.
Verslininkas prisimena, kad ilgalaikės sėkmės garantas – geras išsilavinimas. „Aš visą gyvenimą daug dirbau. Mano mama buvo Kauno ponia, bet emigravusi ėjo į fabriką, kad uždirbtų pinigų geresniam mano išsilavinimui. Sūnui taip pat suteikiau išsilavinimą, bet daugiau nieko nedaviau, jis viską išsikovojo pats, tapo „airBaltic“ viceprezidentu. Lietuviai per daug lepina savo vaikus“, – įsitikinęs R. Vizgirda.
Anot R. Vizgirdos, jo šeima mėgsta keliauti, įsigyja vertingų meno dirbinių, tačiau moka skaičiuoti pinigus ir negyvena apsupti vien prabangių prekių ženklų.
„Apsiperkame Amerikoje, nes ten viskas perpus pigiau ir kokybė geresnė. Mano žmona turi daug vardinių drabužių iš viso pasaulio, bet turi ir tokių, kuriuos vilki 20 metų.
Gyvenu Vilniaus centre. Turėjau daug visokių namų. Nebenoriu važinėti mašina, noriu iš savo buto išeiti į centro gatveles, nors Lietuvoje įprasta, kad visi, net valdininkai, turi asmeninius vairuotojus. Amerikoje tik prezidentas su vairuotoju važinėja“, – sako R. Vizgirda.
