„Kiekvienais metais konkursui pateikiama nemažai medicininių priemonių dizaino projektų. Pernai geriausiu produkto dizaino kategorijos darbu pripažintas amputuotų rankos pirštų protezas „Chrono“. Šiemet šioje kategorijoje laimėjo artimųjų saugos sistema „Familink“, kuri padeda iškviesti pagalbą į pavojingą situaciją pakliuvusiems žmonėms, neįgaliesiems. Papildomu prizu apdovanotas taktilinis muzikos grotuvas „Žaltys“, kurį gali naudoti kurtieji ir silpnai girdintys žmonės, kad galėtų fiziškai pajusti muzikos ritmą. Matome, kad Vilniaus dailės akademijos (VDA) dizaineriai empatiškai pažvelgia į žmonių sveikatos problemas ir bando pagerinti jų medicininį gydymą arba socialines neįgaliųjų problemas“, – įžvalgomis dalinasi VDA Dizaino inovacijų centro direktorius Marius Urbanavičius. Jo teigimu, šie metai buvo ypatingi – nebuvo aišku, ar dėl karantino pavyks surengti jubiliejinius apdovanojimus. Vis dėlto apdovanojimai įvyko ir visi norintys jaunųjų dizainerių darbus iki liepos pabaigos galėjo pamatyti VDA parodų salėje „Titanikas“.
Pagrindinis prizas – artimųjų saugos sistemai
Šiemet produkto kategorijoje laimėjo Viliaus Vauros sukurta artimųjų saugos sistema „Familink“. Sukurti šią sistemą Vilių paskatino asmeninė patirtis – kartą jis pateko į ginkluotą apiplėšimą ir pasijuto bejėgis, nes negalėjo išsikviesti pagalbos, nors artimieji buvo šalia esančiame pastate – išsitraukti mobiliojo telefono nebuvo galimybės. Tuomet jam kilo mintis sukurti prietaisą, kuris leistų vienu spustelėjimu išsikviesti pagalbą. Ši patirtis paskatino susimąstyti – juk daugelis žmonių gali atsidurti panašioje situacijoje, ypač vaikai, senyvo amžiaus, negalią turintys, įvairių demencijų varginami žmonės.
Po ilgų ieškojimų V. Vaura „Jaunojo dizainerio prizo“ konkursui pristatė „Familink“ – artimųjų saugos sistemą. Patrauklaus dizaino prietaisas gali būti nešiojamas kaip laikrodis, segė, pakabukas arba tvirtinamas prie daiktų – rankinės, dviračio ir pan. Juo labai paprastai, vos keliais prisilietimais, galima susisiekti su artimaisiais ar pagalbos tarnybomis. Šis prietaisas turi ir kamerą, tad vėliau galima patikrinti, kas įvyko, jei žmogus, tarkim, prarado sąmonę ar buvo užpultas. VDA absolvento teigimu, prietaisas gali būti labai naudingas negalią turintiems žmonėms, ypač kai yra grėsmė, kad sutrikus sveikatai jie negalės surinkti telefono numerio. „Familink“ leidžia artimiesiems naudojant mobiliąją programą sekti jį naudojančio žmogaus judėjimo trajektoriją. Prietaisas galėtų būti naudingas ir kurtiesiems, kurie negali informacijos perduoti žodžiu.
Taip
Ne
Nežinau, man tai neaktualu
Grotuvas, skirtas ir kurtiesiems
Papildomas prizas šiemet atiteko Paulinai Bradūnaitei už sukurtą taktilinį muzikos grotuvą, kurį gali naudoti tiek girdintys, tiek kurtieji. „Žaltys“ – taip pavadintas prietaisas, kuriuo negirdimi muzikos dažniai nešiotojui ištransliuojami per vibracijas į stuburą. „Visi esame vienodi, bet turime skirtingas galimybes. Prietaisu siekiau, kad technologijos praplėstų tas galimybes ir suteiktų galimybių kurtiesiems klausytis muzikos jiems priimtinu būdu“, – sako P. Bradūnaitė. Jos teigimu, šis grotuvas buvo kurtas apie 1,5 metų ir ne kartą išbandytas, aptartas kurčiųjų bendruomenėse, kur sulaukė nemažo susidomėjimo.
„Žaltys“ yra lankstus ir bioniškas prietaisas, prisitaikantis prie žmogaus kūno formų ir nevaržantis judesių, tvirtinamas prie nugaros. Jam gaminti naudojamos perdirbamo plastiko rūšys. Įrenginys valdomas telefonu, informacija į jį perduodama „Bluetooth“ ryšiu. Pati P. Bradūnaitė tai įvardija kaip patobulintą ausinių versiją. Kurdama produkto estetinį vaizdą autorė įkvėpimo sėmėsi iš baltų mitologijos (ne veltui jis pavadintas „Žalčiu“, o detalėms pasirinkta geltona spalva). Vilniaus Gedimino technikos universiteto absolventė tikisi, kad ateityje atsiras galimybių plėtoti prietaiso taikymo galimybes.
Mažųjų draugas ligoninėje
Viktorija Mankevičiūtė sumanė padėti ligoninėje gulintiems vaikams – sukūrė ligoninės procedūrų draugą LOO. Šis patrauklaus dizaino robotukas rūpinasi vaiko dienotvarke ir savijauta, prireikus nuramina. Jis primena, kada reikia eiti į procedūrą, ką reikia jai turėti, nurodo, kur yra reikiamas kabinetas. Jis taip pat veikia kaip naktinė lempelė, o svarbiausia – neleidžia mažajam ligoniui jaustis vienišam.
Kaip tai veikia? Robotukas valdomas per mobiliąją programą, kurią turi gydytojai ir slaugytojos. Prireikus eiti į procedūrą įsižiebia lemputė ir pasigirsta priminimas. Vaikas su navigacija nuvedamas iki kabineto. Robotas gali iš vaiko balso atpažinti jo savijautą ir nuraminti balsu arba antistresiniu kamuoliuku, o prireikus iškviečia pagalbą. Prietaisas gali būti valdomas tiek balsu, tiek mygtukais. Pasirinktas minimalistinio dizaino sprendimas, kad robotukas tiktų bet kurio amžiaus vaikui.
Sukūrė funkcionalų protezą
Pernai pagrindinį prizą produkto kategorijoje ir publikos prizą pelnė Simono Milišausko sukurtas amputuotų rankos pirštų protezas „Chrono“. Simonas dirdamas dirbtuvėse neteko dviejų pirštų ir Lietuvoje nerado tinkamo protezo, kuris atliktų ne tik estetinę, bet ir praktinę funkciją. Orientuoti į funkcionalumą labai brangūs ir valstybės nekompensuojami. Jam kilo mintis pačiam sukurti nebrangų pirštų protezą, kuris sustiprintų pažeistos rankos funkcionalumą.
Pasak S. Milišausko, jo sukurtas protezas leidžia ne tik kompensuoti prarastus pirštus, bet ir sustiprina plaštakos funkcijas, netrukdo pagrindiniams natūraliems rankos judesiams. Tai labai svarbu, nes netekus dviejų pirštų pusė plaštakos nedirba, todėl labai suku nešti sunkesnius daiktus, atlikti griebimo, laikymosi, spaudimo, prilaikymo veiksmus. Dirbtinis pirštas valdomas šalia esančio sveiko piršto judesiais. Jaunojo dizainerio sukurtas protezas yra nebrangiai pagaminamas, estetiškas, tačiau neimituoja realybės. Prie rankos jis tvirtinamas odiniu dirželiu. Bet kuriai detalei susidėvėjus ją nebrangu pakeisti nauja. Pasak jaunojo dizainerio, funkcionalus protezas pagerina psichologinę kūno dalies netekusio žmogaus savijautą, kelia jo savivertę.
Gydo randus
„Tulip“ – taip vadinasi Samantos Skridlaitės sukurtas prietaisas randams gydyti. Jis skirtas tiek savarankiškam, tiek profesionaliam naudojimui, taip pat tinka raumenų nuovargiui, sąnarių, kraujotakos sutrikimams, persitempimams gydyti. Randams gydyti naudojama neigiamojo slėgio terapija, raumenų nuovargiui, sąnarių, kraujotakos sutrikimams, persitempimams – masažas, abi terapijos kartu – skausmingiems taškams malšinti.
Pasak S. Skridlaitės, po operacijos ar sužeidimo susidaręs randinis audinys kelia fizinį, psichologinį ir kosmetologinį diskomfortą, riboja judėjimą, gali sukelti sveikatos problemų. Šiuo metu terapija atliekama tik gydymo įstaigose, tačiau kad randai efektyviau gytų, terapiją reikia tęsti savarankiškai. Tai ir leidžia padaryti šis prietaisas.
Produktas sukurtas bendradarbiaujant su suomių įmone „eGOOD“. Visi įmonės prietaisai pažymėti CE ženklu ir sukurti laikantis ISO standarto, todėl tinkami profesionaliam naudojimui. „Tulip“ sukurtas konsultuojantis su medikais.
Padės sergantiems žvyneline
2018 metais „Jaunojo dizainerio prizo“ konkursui Lukas Kučinskas pristatė medicininių prietaisų rinkinį „Psora“, kuris skirtas žvynelinei gydyti. L. Kučinsko teigimu, žvyneline sergantis žmogus susiduria su pleiskanojimo problema, o tai sukelia daug diskomforto. Prietaisas „Psora fur“ nusiurbia pleiskanas iš plaukų bei drabužių. Pleiskanos iššukuojamos su priekyje esančiomis šukomis ir susiurbiamos į talpą, kuri po naudojimo nuimama ir išvaloma.
Kitas prietaisas – „Psora labe“ – skirtas vaistiniais kremais tepti žvynelinės pažeistą odą pasiekiamose ir nepasiekiamose kūno vietose bei galvos plaukų zonoje. Jis padeda tiksliau paskirstyti vaistus. Pasak jaunojo dizainerio, kuriant prietaisų dizainą buvo siekta, kad jie būtų patrauklūs, paprasti, modernūs ir minimalistiniai.
Vedlys neregiams
Gražinai Bočkutei papildomas prizas 2018 metais buvo skirtas už funkcinį aksesuarą neregiams ir silpnaregiams „Sensus“. Jis skirtas nešioti kartu su baltąja lazdele ir padeda išvengti kliūčių (ypač esančių aukščiau juosmens lygio). Pasak autorės, tyrimas atskleidė, kad rinkoje esantys produktai vertinami kaip nepatogūs, jie nefiksuoja kliūčių aukščiau juosmens: neregiams skirti akiniai neišvaizdūs, vibracija skleidžiama jautriausioje galvos zonoje, įvairūs delne laikomi prietaisai užima rankas, o neregiams labai svarbu palikti jas laisvas.
Prietaisas „Sensus“ mato kliūtis infraraudonųjų spindulių jutikliu ir apie jas praneša intensyvėjančia vibracija. Prietaisą galima prisitvirtinti prie įvairių vietų: ant rankos, piršto, baltosios lazdelės, drabužių. Daug dėmesio skirta prietaiso dizainui. Taip pat sukurtas ir kompaktiškas dėklas, kuriame yra prietaiso kroviklis. Kuriant šį produktą buvo konsultuojamasi su neregiais ir silpnaregiais, įstaigomis, bendradarbiauta su kitų sričių specialistais. Veikiantį prietaiso prototipą jau išbandė dešimtys neregių ir silpnaregių ir laukia jo rinkoje.
Straipsnio autorė: Aurelija Babinskienė.
