Šiemet sukanka 20 metų, kai buvo atkurti diplomatiniai santykiai tarp Lietuvos ir Šiaurės šalių. Islandija, Danija, Norvegija, Suomija ir Švedija buvo pirmosios šalys, atėjusios į pagalbą atkuriant nepriklausomą Lietuvą.
„Be Šiaurės šalių pagalbos Lietuva nebūtų ten, kur ji yra dabar“, - Prezidentūroje surengtoje konferencijoje „Lietuvos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimas“ sakė Užsienio reikalų ministras Audronis Ažubalis. Valstybės tarnautojo teigimu, reikia siekti įtvirtinti Lietuvos žmonių suvokimą, kad Šiaurės šalys yra Lietuvos kaimynės, akcentuoti kultūrinius bei vertybinius panašumus, nes tik tokiu būdu tarp šalių vykstantis bendradarbiavimas gali būti ilgalaikis ir duoti gerų rezultatų.
„Žinomas Lietuvos geografas, profesorius Kazys Pakštas kadaise, kalbėdamas apie valstybių galią, pabrėžė, kad didžiosios valstybės auga horizontaliai, plėsdamos savo teritorijas, o mažosios valstybės, norėdamos išsilaikyti, turi augti vertikaliai, tai yra stiprinti gyventojų išsilavinimą bei visuomenės pažangumą. Visos ekonominės galybės pradžioje savo jėgą įgavo moraliniuose virsmuose, todėl norėčiau palinkėti, kad Šiaurės ir Baltijos valstybių regionas, bendradarbiaudamas bei ieškodamas tarpusavio bendrumų, ateityje taptų vienu iš Europos kokybės bei galios centrų“, - sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras.
Sėkminga partnerystė
Pasveikinimo kalbą konferencijoje tarusi šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė priminė, kad bendravimas su Šiaurės regionu prasidėjo jau gilioje senovėje, dar tada, kai Skandinavijos vikingai Lietuvos upėmis plukdė savo prekes. Istorijos vingiai jungė ir skyrė šias šalis, tačiau Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, tarpusavio bendravimas tik dar labiau sustiprėjo.
„Su Šiaurės šalimis mus sieja sėkmingas užsienio politikos klausimų koordinavimas Europos Sąjungoje ir Šiaurės Baltijos valstybių aštuonete. Baltijos šalys dalyvauja Šiaurės ministrų tarybos švietimo, mokslo, inovacijų ir kitose programose“, - teigė D. Grybauskaitė.
Šiaurės ministrų tarybos generalinis sekretorius Halldoras Asgrimssonas taip pat džiaugėsi sėkmingu šalių bendradarbiavimu ir priminė, kad iki šiol daugiausiai buvo dirbama kartu investicijų, švietimo, inovacijų bei verslo srityse.
„Neturėtume skirti per daug dėmesio praeičiai, kalbėdami apie tai, ką pavyko kartu pasiekti. Turėtume koncentruotis ties dabartiniu šalių bendradarbiavimu. Svarbu pasidalinti savo šalių patirtimi ir atrasti mus siejančias bendras vertybes“, - sakė H. Asgrimssonas.
Kas šalis skiria, ir kas jungia
Pranešimą konferencijoje skaitęs Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas į Šiaurės šalių bendradarbiavimą su Baltijos valstybėmis buvo linkęs žiūrėti per ekonominius rodiklius.
„Mano nuomone, ekonomika ir jos rezultatai yra tiesiogiai susiję ir su vertybėmis, ir su institucijomis, kurios tas vertybes kuria bei sudaro foną ekonominei veiklai ir jos augimui“, - sakė konferencijos dalyvis.
Jis sutiko, kad Šiaurės šalių politinė parama Baltijos valstybėms atkūrus nepriklausomybę buvo be galo svarbi tiek įsijungiant į Europos bei pasaulio diplomatiją, tiek atveriant savo šalis ir sudarant sąlygas žmonėms naudotis pilietinėmis teisėmis, tačiau pastebėjo, kad teikiamos paramos pobūdis keičia kryptis.
„Po Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą ir NATO, mes matome sumažėjusį Šiaurės šalių politinį dėmesį mūsų šaliai, bet smarkiai augančius ekonominius mainus. Šiaurės šalių investicijos į Baltijos šalis labiausiai pastebimos bankų sektoriuje bei telekomunikacijų srityje. Tai pat matome žmonių judėjimą iš Baltijos šalių į Šiaurės šalis, tiek profesionalų, tiek ieškančių apskritai darbo. Tai visiškai atitinka tradicinės ekonomikos teorijos teiginius, kad kapitalas ir darbo jėga juda ten, kur gali daugiau uždirbti. Mano nuomone, šitie srautai bei auganti priklausomybė, sudaro tvirtą ekonominį pagrindą toliau plėtoti ir kitas sritis“, - dėstė TSPMI direktorius.
Anot jo, dauguma Europos ekspertų nuo 2008 metų Baltijos jūros regioną ėmė laikyti vienu iš perspektyviausių regionų. Baltijos šalys buvo tarp sparčiausiai besivystančių, o Šiaurės šalys išlieka kaip vienos konkurencingiausių ne tik Europoje bet ir pasaulyje. „Jeigu ši tendencija išliks ir ateityje, manau, šie vertinimai suteikia labai didelę erdvę visų pirma Baltijos šalims mokytis iš Šiaurės šalių, bet tikiuosi, kad ateityje bus ir daugiau pavyzdžių, kai Šiaurės šalys galės pasimokyti iš Baltijos šalių“, - vylėsi R. Vilpišauskas.
Nepaisant šių prognozių, konferencijos pranešėjas atkreipė dėmesį, kad atotrūkis tarp Baltijos valstybių ir Šiaurės šalių vis dar yra gana ženklus, o ir vertybių sistemos ne visada sutampa. TSPMI direktorius pateikė Šiaurės šalių analitikų Davoso forume šiemet pristatytą studiją, kurioje akcentuojama, kad ekonomikos vystymuisi svarbiau ne solidarumas, o žmonių pasitikėjimas vienas kitu. Anot atlikto tyrimo, labiausiai vieni kitais pasitiki Šiaurės šalių gyventojai, arčiau jų yra ir estai. Lietuviai, lenkai ir latviai mažiausiai linkę pasitikėti šaliai esančiais nepažįstamaisiais.
„Kyla klausimas, jei mes taip nepasitikime vieni kitais, ar kultūrinė socializacija tikrai padės mums suartėti? Ir jei ekonominis bendradarbiavimas vis dėlto lems vertybių supanašėjimą, kas į ką panašės?“ - retoriškai klausė R. Vilpišauskas.
