Kitą savaitę Klaipėdoje vyks vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio vadovaujamos Valstybinės ekstremalių situacijų komisijos išvažiuojamasis posėdis, kuriame bus aptartas pasirengimas laukiamam potvyniui pamaryje.
Nemuno žemupyje didelius plotus kasmet užliejantys pavasariniai potvyniai sukelia gyventojams nemažai socialinių problemų.
Jei oras šils lėtai, neiškris daug kritulių, pavasarinis polaidis gali praeiti neatnešdamas didelių nuostolių. Tačiau, pasak ministro R. Palaičio, turime rengtis pačioms rimčiausioms situacijoms.
Civilinės saugos sistema potvyniui ir jo padariniams šalinti jau parengta, sudarytos mobiliosios ugniagesių gelbėtojų grupės, parengtos asmeninės apsaugos, gaisrų gesinimo, vandeniu plaukiančios priemonės, aplankyti potvynio zonoje esančių sodybų gyventojai.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas yra parengęs galimiems potvyniams Nemuno baseine veiksmų planą, koordinuoja civilinės saugos sistemos pajėgas potvynių zonose.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) taip pat parengė savo techniką darbui vandens užliejamoje zonoje.
Žvalgybą bei paieškos ir gelbėjimo darbus potvynio vietovėse pasieniečiai kartu su ugniagesiais gelbėtojais vykdys ir vandeniu, ir iš oro.
VSAT potvynio rajone dislokuos du sraigtasparnius su Aviacijos rinktinės įgulomis. Ekstremalioms situacijoms parengtas ir daug kartų nelaimės ištiktus žmones gelbėjęs Pakrančių apsaugos rinktinės laivas ant oro pagalvės "Christina", galintis judėti ne tik vandeniu, bet ir ledu, sekliomis vietomis ir net sausumos atkarpomis.
Pagėgių rinktinės pasieniečiai potvynio rajone dirbs laivu ant oro pagalvės, motorinėmis valtimis, amfibijomis, kateriais.
Situaciją apsunkina tai, kad šiemet VSAT finansavimas yra gerokai sumažintas. Laukiamo potvynio atveju, pasak VSAT pareigūnų, bus ieškoma visų vidinių rezervų, kad būtų laiku suskubta pagalbon ištiktiesiems nelaimės.
Pagal dabartines sąlygas prognozuojama, kad potvynis bus šiek tiek didesnis už vidutinį, tačiau jo dydį lems kovo mėnesio orai.
Jeigu vyraus giedri anticikloniniai orai, potvynis apims tik Nemuno žemupį, o apsemtos teritorijos plotas sudarys 15-18 tūkst. hektarų. Vyraujant lietingiems ir šiltiems orams, potvynis bus didesnis, apsemtos teritorijos plotas sieks iki 30 tūkst. ha ir apims ne tik Nemuno žemupį, Miniją, Gegę, Leitę, Tenenį, Veiviržą. Iš krantų lokaliai išsilietų Akmena-Danė, Jūra, Nevėžis, Lėvuo, o Nemunas - ir ties Kačergine, Balbieriškiu, Birštonu.
Potvyniui Nemune turės įtakos ledų sangrūdos, kurių didžiausia susidarymo tikimybė yra Panemunės apylinkėse, upės ruožuose ties Karceviškiais, Šilininkais, Tatamiškiais, Rusne ir Uostadvariu.
Stichinį ar katastrofinį vandens lygį siekiantys pavojingi Nemuno deltos potvyniai kartojasi kas 12-15 metų. Nemuno potvynio užliejamose teritorijose gyvena daugiau kaip 4,6 tūkst. žmonių, užliejama per 500 kvadratinių kilometrų Klaipėdos, Kretingos, Šilutės rajonų ir Pagėgių savivaldybės teritorijos, visada užliejamas kelio Šilutė-Rusnė ruožas, dėl to paprastai nutrūksta reguliarus susisiekimas autotransportu su Rusnės sala, kurioje gyvena apie 2 tūkst. žmonių.
