Jau niekam nebe paslaptis, kad gyvename iškreiptos, deformuotos demokratijos sąlygomis. Nesant demokratinės tradicijos bei skaidrios valstybės sistemos, šios sistemos formalios ir neformalios grandys pasiima valdžios tiek, kiek gali panešti su savimi. Nesant legalių galios centrų, jų funkcijas perima įvairūs „valstybininkai“. Nusilpus „valstybininkams“, bando vadelioti kitokie gaivalai. Ir taip bus tol, kol šalyje nebus sukurta darniai veikianti ir skaidri valstybės struktūra.
Savo indėlį į bendrą chaosą įneša ir valstybės institucijos. Esant bendram valstybės silpnumui – taipogi „ima valdžios“ tiek, kiek išgali. Ankstesniame rašinyje minėjau Konstitucinio Teismo darbo vingrybes (http://www.balsas.lt/naujiena/512356/nesibaigianti-apkalta ) – šie teisės šulai nuo Dievo jau bus su juo ir susilyginę, jei ne savo kompetencija, tai bent jau sprendinių galia. Vykdo teisingumą (kaip jį supranta), vietoje savo tiesioginės funkcijos – konstitucinės priežiūros. Seimas tai daryti ne tik leidžia, tačiau ir skatina, versdamas KT užsiimti jam nebūdingomis funkcijomis.
Valstybės saugumo departamentas dalija leidimus susipažinti su valstybės paslaptimis, šį procesą pavertęs įmantriu, teisės aktais paremtu mechanizmu, kurio pagalba gali kontroliuoti praktiškai visą valstybę. Tokius leidimus privalo gauti net Seimo nariai. Ir vėl, pamynęs rinkėjų jiems suteiktą „laisvo mandato principą“, Seimas tyli. Vienas „seimanaris“ pabandė teistis, per didelius vargus pagaliau prisiteisė. Ką jau kalbėti apie kitus valstybės pareigūnus – sėdėk kaip pelė po šluota. Nes leidimo neišdavimas gali būti prilygintas „vilko bilietui“. Taip jau veikia „sistema“. Ir vėl – valdžios vakuume nėra jėgos, kuri VSD paverstų civilizuota specialiąja tarnyba. Viskas prasideda ir baigiasi kalbomis. Tas pat Seimas galėtų nesunkiai pataisyti teisės aktus, tačiau, kaip mėgstama sakyti ir vėl „pritrūksta politinės valios“.
Ir dar viena garbinga institucija, baigianti save prilyginti Konstituciniam Teismui – tai Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. VTEK veiklos ataskaitą Seime pristatęs komisijos pirmininkas Remigijus Rekerta pateikė duomenis, jog 2009 metais komisija atliko 226 tyrimus, 20 proc. daugiau nei praėjusiais metais, ir šių tyrimų pagrindu priėmė 94 sprendimus. Per praėjusius metus komisija priėmė 58 sprendimus, kuriuose konstatavo, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, pažeidė įstatymo nuostatas. Skamba, lyg socialistinio lenktyniavimo laikais.
Pasidžiaugta, kad beveik niekas iš nelaimėlių pažeidėjų nesikreipė į teismą – teismine tvarka apskųsti tik 8 sprendimai. Tik nežinia, ką šis skaičius parodo: ar kaltės pripažinimą, ar nepasitikėjimą teismų sistema.
Viskas, atrodytų, puiku. VTEK priima sprendimus dėl politikų ir valstybės tarnautojų etikos pažeidimų. Tauta patenkinta – juk turi būti surasti kaltieji. Ir jie bus surasti. Nesvarbu, kad daugelis minėtos komisijos narių gali būti siejami su įvairiomis politinėmis partijomis bei įtakos grupėmis. Užtenka pavartyti šių žmonių oficialias biografijas...
Anksčiau pasekmės nubaustiesiems būdavo minimalios, o dabar įstatymai pataisyti ir bausmės tapo nebejuokingos. Nubaustasis tris metus nebegali kilti karjeros laiptais, jo negali skirti į aukštesnes pareigas. Lyg ir būtų normalu, jei sprendimai pamatuoti.
Tačiau norima dar daugiau – kad ir politikai su tokiomis nuobaudomis negalėtų būti skiriami, pavyzdžiui, miesto merais ir net negalėtų kandidatuoti į savivaldybių tarybas ar Seimą. O tai jau tikras užribis. Reiškia, ir vėl jaunieji teisininkai spręstų, kam būti politiku, o kam nebūti – kam būti meru, o kam... Tai jau kažkur girdėta istorija.
Ir jokios sprendimų diferenciacijos. Štai vienas vicemeras tarnybiniu transportu nuvyko pasveikinti mero su gimtadieniu. Už tokią mirtiną nuodėmę jaunieji teisininkai jį trejiems metams siekia eliminuoti iš aktyvaus politinio gyvenimo.
Gali pasirodyti, kad visi kandidatai į Vilniaus merus jau turi VTEK nuosprendį. Tuomet liktų vienas, geriausias kandidatas, netikėtai pasirodęs iš už šešėlio. Ir kas galėtų paneigti, kad tai ne valdomos demokratijos sistemos apologetų kova su konkurentais?
O jau rajonų merams sprendimai byra kaip iš gausybės rago. Absoliučią daugumą - 95 proc. (2008 metais - 89 proc.) - tyrimų dėl valstybės politikų veikos sudarė tyrimai dėl savivaldybių tarybų narių, merų ir jų pavaduotojų veikos.
Kai kurie sprendimai prasilenkia su elementariausia logika. Meras atvyksta į komandiruotę į Vilnių ir taip pat, būdamas sostinėje, užsuka ir į savo partijos centrinę būstinę. Pažeidimas. Mat automobilį, atlikus su mero pareigomis susijusius reikalus, reikėjo palikti aikštelėje ir į būstinę kulniuoti pėsčiomis. Toks taip pat trims metams turi būti izoliuotas nuo aktyvios politinės veiklos.
Ir vėl „kažkokia“ komisija, liūdnai pagarsėjusių „troikų“ metodais sprendžia žmonų likimus. Jau kiek visokių komisijų pristeigta! O etikos ir moralės kažkodėl nedaugėja.
Ką visa tai reiškia? Ar komisija „darbuojasi iš peties“ ar visas politinis elitas jau nebesuvaldomas. Jei teisingas pirmasis variantas: arba taikomas selektyvus, dvigubas teisingumas, arba etikos normas reglamentuojantys aktai nėra aiškūs ir nedviprasmiški. Jei antrasis variantas – tuomet mūsų žemelėje artėja visiškas politinės sistemos (kokia ji yra) krachas, kuriam toną duoda patys „seimanariai“ ir valstybės valdininkai – mūsų nacionalinis turtas.
Ką veikia eilinis „seimanaris“? Pabandysiu išvardinti:
- šoka dainuoja, veda laidas, neišlenda iš skandalų ir TV ekranų bulvaro;
- ima atlyginimus už papildomus darbus;
- varto šviesoforus, važinėja išgėręs ar šliaužioja „gatavas“ Seimo rūmų koridoriais;
- važinėja tokiu greičiu, kad net greitį fiksuojantys prietaisai nespėja užfiksuoti;
- darbo metu poilsiauja ir trankosi po pasaulį;
- balsuoja vienas už kitą.
Sąrašą būtų galima ir pratęsti. Ką visa tai reiškia? Kurgi mūsų griežtoji VTEK?
Yra etikos normų, kurios niekur nėra užrašytos, tačiau turėtų veikti, lyg būtų užrašytos. Ar gali Seimo narys kraipyti sėdynę šokių projektuose? Čia nepadės jokia VTEK. Ir kam gaišti brangų laiką tokiems svarstymams?
„Elito“ atstovas galvoja šitaip: jei pagaus – esi kvailas ir tau nepasisekė. Na ką, už tai ir išgeriam. Jei nepagaus, esi kietas ir už tave vėl galima kelti taurelę.
Argi tokia „etika“ jau yra tapusi norma? Kažkas netvarkoje mūsų galvelėse. Kartą vienas Ūkio ministras vyko į Maskvą valstybės reikalais, sako, apsistojo ne tame viešbutyje ir vakarieniavo įtartinoje kompanijoje. Įsijungus VSD, buvo sukeltas skandalas ir, nors VTEK sprendimas buvo palankus, politikas atsistatydino, nes jo sprendimais ir elgesiu buvo suabejota. Palyginus su dabartine situacija, tai galima būtų pavadinti garbinga politika.
Tačiau žodis GARBĖ Lietuvos politinėje padangėje jau baigia visiškai išnykti.
Taigi, kas mūsų šalyje vykdo teisingumą – teismai, ar per visokias „komisijas“ - įtakos grupės? Daugelis VTEK narių yra susiję su vienomis ar kitomis politinėmis jėgomis ir grupėmis. Vykdo partijų vadovų ir grupių lyderių nurodymus? Juk teoriškai dabar galima pričiupti beveik kiekvieną. Patys aukščiausi valstybės pareigūnai, patys besielgdami toli gražu ne nepriekaištingai, sudarinėja įvairias komisijas kitiems linčiuoti.
Nesakau, kad VTEK nereikia. Tačiau valdžios vakuumo ir stiprėjančio chaoso sąlygomis bet kuri gera idėja gali būti lengvai iškreipta ir imti tarnauti šešėliui. Maro metu imti gydyti slogą irgi atrodo nerimtas užsiėmimas.
Pamenu, vienas garsus Seimo pirmininkas, ilgai statęs tvorą už svetimus pinigus ir geležine ranka valdęs specialiąsias tarnybas, šioms liepė patikrinti vienos partijos būstinę. Kad tai atrodytų panašu į tiesą, buvo aplankytos visų partijų būstinės, netgi jo paties vadovaujamos partijos. Tik rezultatai, žinoma, buvo visiškai skirtingi...
Tokia štai demokratija.
