Gaila išleistų pinigų bilietams
Į redakciją kreipėsi buvusi Kvetkų kaimo gyventoja Jurgita Januševičė. Moteris su šeima jau septynerius metus gyvena Norvegijoje. Jurgitos buvusi anyta Janina Čižauskienė biržiečiams buvo gerai žinoma, nes mėgdavo įvairiomis temoms pasisakyti laikraščiuose, turėjo savo pilietinę poziciją.
„Mano sūnaus istorija verta straipsnio jūsų laikraštyje. Ne vienerius metus Norvegijoje gyvenantis sūnus buvo iškviestas į Lietuvos kariuomenę. Ponia, vardu Audronė, kuri rūpinasi kariais, jos pavardės nežinau, patikino, kad jis išeis į tarnybą spalio 19 dieną.
Sūnus išskrido į Lietuvą, kad galėtų tarnauti kariuomenėje. Dabar sėdi saviizoliacijoje šeštą dieną ir jam praneša, kad jo į kariuomenę neima. Gaila prarasto laiko ir pinigų, išleistų lėktuvo bilietams skraidant į Lietuvą. Biržuose dirbanti ponia Audronė, kuri atsakinga už karius, manau, neatliko gerai savo darbo“, – įsitikinusi J. Januševičė. Moteris pasakojo, kad jos 19 metų sūnus Ugnius šiais metais Norvegijoje baigė mokyklą. Nutarė atitarnauti savo gimtosios šalies kariuomenėje savanoriu. Jis susiplanavo metus, kad jie būtų laisvi. Paskaičiavo, kad kaip tik po tarnybos kariuomenėje galės pradėti studijas.
Per vasarą vaikinas dėl būsimos tarnybos kariuomenėje du kartus iš Norvegijos skrido į Lietuvą. Tvarkė sveikatos ir kitus dokumentus. Tai nebuvo labai pigu, nes dėl paskelbto karantino lėktuvų bilietų kainos buvo pakilusios.
Kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo poskyrio Biržuose darbuotoja Audronė jam sakiusi, ką Ugnius turintis daryti. Jam buvo pasakyta, kad į kariuomenę turės išeiti spalio 19 dieną, todėl vaikinas atskubėjo į Lietuvą. Tiesa, prieš tai vienu metu jiems buvo paskambinta į Norvegiją ir paklausta, kur yra sveikatos pažyma. Paaiškėjo, kad kažkas iš Biržų jos galėjo laiku nenusiųsti į Panevėžį... Taigi vaikinas trečiąkart atskrido į Lietuvą. Dėl COVD-19 epidemijos jis turėjo saviizoliuotis. Tai ir padarė gimtuosiuose Kvetkuose. Po kelių dienų Ugnius sužinojo, kad į kariuomenę jis galės vykti jau nebe spalį, o gruodį. Esą nebėra vietų.
Tokiu atveju vaikinui sugriūva visi planai. Išėjęs į kariuomenę gruodį, jis nesuspės grįžti laiku į studijas. Todėl jis nutarė nebetarnauti, mama nupirko bilietą grįžti atgal į Norvegiją.
„Skaudu. Vaikas nori Lietuvoje tarnauti, atlikti savo pareigą. Visus metus susiplanavo į priekį. Kodėl taip negerbia žmogaus laiko, pinigų, planų? Manau, žmonės, kurie dirba toje sistemoje, turėtų pagalvoti, ką jie daro. Nenoriu nieko pikto, bet vaiko gaila. Juk labai retas atvejis, kai Norvegijoje gyvenantis jaunuolis nori tarnauti Lietuvos kariuomenėje, atvirkščiai, kiti suka uodegas. Manau, reikėtų įvertinti tokį atvejį“, – svarstė moteris.
Derino visą vasarą
„Šiuos reikalus mes derinome ne vieną dieną, o visą vasarą. Mūsų situacija buvo žinoma. Ilgai nebuvo aiškus medicininės komisijos sprendimas, mane siuntinėjo pirmyn – atgal. Parskridau į Lietuvą, nes man buvo pasakyta, kad mano tarnystės kariuomenėje pradžia – spalio 19 dieną. Dabar paaiškėjo, kad visi planai griūva ir galėsiu tarnauti tik gruodį“, – kalbėjo Ugnius Čižauskas.
Tiesa, po pokalbio su „Šiaurės rytais“ jis jau buvo sulaukęs telefono skambučio, kad vieta kariuomenėje gali atsirasti ir spalio mėnesį. Tačiau vaikinas kalbėjo apie tai, kad noras tarnauti, kai vyksta „tokios nesąmonės“, jam praėjo.
Įsakymai – pagal poreikį?
Biržuose esančio Regioninio karo prievolės ir komplektavimo poskyrio darbuotoja „Šiaurės rytams“ patvirtino, kad ponia Audronė jų tarnyboje dirba. Tačiau ką nors komentuoti apie situaciją atsisakė ir pasiūlė kreiptis į kariuomenės atstovus ryšiams su visuomene.
Kol „Šiaurės rytai“ ieškojo, su kuo būtų galima šia tema pasikalbėti, į redakciją vėl kreipėsi Ugniaus mama. „Na, jūs ir galingi. Vos pradėjote domėtis, mes jau sulaukėme skambučio, kad sūnui vieta kariuomenėje lyg ir atsirado“, – stebėjosi moteris. Tačiau, jos įsitikinimu, taip neturi būti, ir tokia netvarka, ypač svarbioje valstybės institucijoje, netoleruotina.
Situacija pasikeitė
Panevėžio regiono Karo prievolės ir komplekatavimo poskyrio viršininką laikinai pavaduojantis kapitonas Tomas Velėnis sakė žinantis situaciją ir iš kolegų, ir iš šauktinio pusės. „Mes išleidžiame įsakymą likus vienam mėnesiui iki išvežimo. Toks įsakymas buvo pagal planą tarnybai į J. Vitkaus inžinerinį batalioną Kaune. Tačiau dėl minėto asmens, kad jis pripažintas sveiku ir tinkamu tarnybai, dokumentai pasirašyti tik prieš savaitę“, – sakė T. Velėnis. Tokia situacija, anot kapitono, buvo iki praėjusio penktadienio.
„Dabar situacija pasikeitė. Atsirado viena vieta. Bet jaunuolis jau turi bilietus ir pasiruošęs skristi į užsienį. Jei jis persigalvotų, ta vieta būtų. Jo išvykimo tarnauti dieną įsakymą paruoštume“, – kalbėjo pašnekovas. Paklausus, ar su jaunuoliu bus asmeniškai kalbama, T. Velėnis sakė, kad tikrai bus. Ir jei jaunuolis parodys norą, galės tarnauti. Kariuomenės atstovas sakė negalintis komentuoti, kas nutiko, kad taip ilgai nebuvo sutvarkyti sveikatos dokumentai. Jis negalėjo paaiškinti ir to, kodėl jaunuolis nebuvo informuotas prieš skrendant į Lietuvą, jog jis negalės numatytu laiku eiti į kariuomenę, nes nesutvarkyti jo sveikatos dokumentai. „Mes pranešame tik datą, kada turi išvykti į tarnybą. Tokia data buvo spalio 19 diena“, – sakė T. Velėnis. Jis korespondentę tikino, kad bus susisiekta su vaikinu ir kalbamasi dėl galimybės likti tarnauti.
Skambinti neskubėjo, o paskambinę neatsiprašė
Kalbantis prieš kelias dienas telefonu su Ugniumi buvo galima suprasti, kad jaunuolis dar abejoja, ar jam skristi į Norvegiją, ir sielojosi, jog negalės tarnauti. Atrodo, reikėjo tik gero žodžio ir rimto pokalbio iš kariuomenės atstovų pusės.
Po kelių dienų paskambinus Ugniui šis sakė, kad su juo iš kariuomenės atstovų niekas nekalbėjo ir jam neskambino. Vaikinas sakė pirmadienį skrisiąs į Norvegiją. Kai publikacija buvo paruošta spaudai, paaiškėjo, kad vienas iš kariuomenės regioninio padalinio vadovų U. Čižauskui vis dėlto paskambino. Bet tas asmuo neatsiprašė dėl susidariusios situacijos, nepaaiškino, kodėl taip nutiko. Tik paklausė, tarnaus jis ar ne.
Jaunas vyras nusprendė grįžti į Norvegiją. Taip Lietuvos kariuomenė ir valstybė neteko jauno, sveiko, perspektyvaus ir motyvuoto kario.
