Už pataisas balsavo 71 Seimo narys. Opozicija nebalsavo. Įstatymo pataisos įsigalios nuo gegužės 1 dienos.
Pataisų priėmimas buvo blokuotas kovo pabaigoje, kai opozicija suardė kvorumą – valdančiųjų balsais įvedus reikšmingos žalos sveikatai kriterijų, vėliau opozicija nesiregistravo galutinai balsuoti dėl projekto priėmimo.
Nuo balsavimo ir šįkart susilaikiusi opozicija kritikavo priimtas pataisas ir teigė, kad jos žalingos vaikams.
„Priimdami tokias pataisas užmirštame esmę šito išstatymo, kad įstatymas buvo skirtas apsaugoti vaikus nuo smurto, prievartos, mušimo, psichologinio spaudimo. Šitos pataisos labai išplaukusios ir, manau, rezultato ilgai laukti nereikės“, – kalbėjo socialdemokratas Algirdas Sysas.
Pagrindinės Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo naujovės:
Apsunkintas vaiko paėmimas iš tėvų. Vaiko paėmimas iš tėvų įmanomas tik tuomet, jeigu nustačius vaiko apsaugos poreikį ir pritaikius laikinąją priežiūrą bei suteikus pagalbą situacija nesikeičia arba blogėja, o tėvai nenori keisti savo elgesio. Įstatyme sakoma, kad to gali būti imamasi, kai norima apsaugoti vaiką nuo realaus pavojaus fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai, gyvybei, siekiama išvengti reikšmingos žalos atsiradimo vaiko sveikatai ir kai neįmanoma apsaugoti vaiko kitais būdais.
Sugriežtinti reikalavimai vaiko teisių apsaugos specialistams. Naujosiomis pataisomis šalia įprastų ribojimų darbui su vaikais papildomai numatomi griežtesni reikalavimai vaiko teisių apsaugos specialistams. Pavyzdžiui, šalia draudimo dirbti su vaikais padariusiems sunkius ar labai sunkius nusikaltimus prieš vaiką, pridedama, kad vaiko teisių specialistais negali dirbti teisti už kitus apysunkius ar nesunkius nusikaltimus, jei teistumas nėra išnykęs ar panaikintas.
Šioje srityje negalės dirbti ir žmonės, kuriems buvo ar yra apribotos tėvų teisės, arba jeigu jie dėl savo kaltės prarado galimybę globoti vaiką. Tokio darbo durys užvertos ir žmonėms, piktnaudžiaujantiems alkoholiu, psichotropinėmis medžiagomis arba neatitinkantiems nepriekaištingos reputacijos reikalavimo.
Sušvelnintas vaiko iki 6 metų palikimas be priežiūros. Naujomis pataisomis panašiai kaip ir anksčiau numatoma, kad vaiko tėvai turi pasirūpinti, jog vaikas iki 6 metų ar vaikas su negalia, atsižvelgus į jo specialiuosius poreikius ir brandą, be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių nei 14 metų žmonių priežiūros. Tačiau palikimu be priežiūros nelaikomas trumpalaikis (iki 15 min. trukmės) vaiko iki 6 metų palikimas saugioje aplinkoje su 7-13 metų amžiaus asmenimis, kurie pagal savo brandą yra pajėgūs esamoje situacijoje juo pasirūpinti.
Pereinama prie šeimos ir vaiko poreikių vertinimo. Įstatyme nebelieka grėsmės lygių ir pereinama prie vaiko ir šeimos poreikių vertinimo. Jeigu šeimai ar vaikui nustatomas pagalbos poreikis, tuomet savivaldybė teikia pagalbą – tai gali būti psichologo konsultacijos, pozityvios tėvystės kursai ar bet kuri kita pagalba.
Jeigu vaikui nustatomas apsaugos poreikis, tuomet pirmiausia taikomas naujas laikinosios priežiūros institutas, kuris reiškia, kad vaikas iš tėvų nėra paimamas, bet saugumas užtikrinamas padedant giminaičiams, artimiems asmenims ar perkeliant vaiką su tėvais, vienu iš tėvų į krizių centrą. Laikinoji priežiūra gali trukti iki 30 dienų, o jei reikia – pratęsta dar iki 30 dienų.
Išmokos fiziniams asmenims, kurie padės užtikrinti vaiko saugumą. Jeigu vaikui nustatomas apsaugos poreikis ir sutariama laikinąją priežiūrą skirti giminaičiams ar kitiems artimiems asmenims, tuomet už kiekvieną vaiką jiems bus mokama laikinosios priežiūros išmoka. Išmoka už prižiūrimą vaiką gali siekti 228 eurus per mėnesį: ji mokama nuo ketvirtos dienos, bet jos dydis priklausys nuo dienų skaičiaus, kai prižiūrimas vaikas. Išmoka išmokama pasibaigus vaiko laikinai priežiūrai per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo savivaldybės administracijai.
Nustatoma atsakomybė už žinomai melagingus pranešimus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai. Jei iki šiol galiojo bendro pobūdžio atsakomybė už melagingus pranešimus apie nusikaltimą, tai šiuo atveju išskiriami pranešimai vaiko teisių apsaugos specialistams. Bet atkreiptinas dėmesys, kad žinomai melagingas pranešimas nėra nepasitvirtinęs pranešimas. Tai reiškia, kad melagingas pranešimas turi būti įrodytas.
Išauga tėvų teisės. Apsunkinus vaiko paėmimą iš tėvų kartu nustatoma teisė tėvams pasinaudoti nemokama advokato pagalba teisme, jeigu laikinoji priežiūra nedavė vaisių ir nutariama kreiptis į teismą dėl vaiko paėmimo iš tėvų.
Tėvai taip pat bus informuojami apie vaiko teisių apsaugos institucijų vykdomą duomenų rinkimą, išskyrus tuos atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams arba yra neįmanoma dėl kitų objektyvių priežasčių. Be to, tėvams netaikomas konfidencialumo reikalavimas atvejo vadybos posėdžiuose, kuriuose savivaldybės, policijos atstovai ir vaiko teisių apsaugos specialistai sprendžia apie šeimos pažangą ir teikiamą pagalbą šeimai.
Bijo, kad pateisins smurtą
Prieš tai valdančiųjų balsais įstatyme valstiečių vadovo Ramūno Karbauskio siūlymu buvo įrašytas reikšmingos žalos vaiko sveikatai kriterijus. Jam nebuvo pritaręs pagrindinis Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Komiteto teigimu, įvedant papildomai reikšmingos žalos galimybę „negalėtų būti tinkamai visapusiškai užtikrinta vaiko apsauga ir gerovė“.
Šiuo kriterijumi būtų numatyta, kad vaikas iš specialistų akiratin patekusių tėvų paimamas, jeigu jie „nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei“.
Dalis parlamentarų tvirtino, kad tokia pataisa pateisina tam tikro lygio smurtą prieš vaikus, tuo tarpu kai kurios šeimas vienijančios organizacijos laikosi pozicijos, kad taip bus užkirstas kelias nepagrįstam vaikų atskyrimui nuo tėvų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis tuomet teigė, kad įvedus papildomus kriterijus kyla rizika, jog specialistai turės rinktis – apsaugoti vaiką arba save.
„Specialistai nurodo riziką, kad vertinamuoju faktorių tampa „daug“, vadinasi, mes turėsime vertinti ir realų pavojų, ir numatyti pasekmes. Visose situacijose numatyti to praktiškai neįmanoma. Rizika egzistuoja, kai mes įvedame daugiau vertinamųjų faktorių, tose abejotinose situacijose specialistai turės rinktis, ką apsaugoti – vaiką ar save, ir to labiausiai norisi išvengti“, – tąkart sakė L. Kukuraitis.
Teko švelninti reformą
Nuo 2005 m. pranešimų apie smurtą prieš vaikus skaičius kito nereikšmingai, tačiau 2017-aisiais pastebėtas didžiulis šuolis. 2016 m. apie smurtą prieš vaikus pranešta 2681 kartus, o po metų – dvigubai daugiau – 5625. Daugelis specialistų mano, kad šį šuolį lėmė ne pagausėjęs smurtas prieš vaikus, o pasikeitęs visuomenės požiūris ir kritiškas „auklėjimo“ smurtu vertinimas.
Didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio sulaukė incidentas praėjusių metų pabaigoje, kuomet už smurtą iš kauniečių poros atimti du mažamečiai. Tąkart apie tariamą motinos pliaukštelėjimą vaikui policijai pranešė praeivis. Ilgainiui šeimai vaikai grąžinti po daugiau nei mėnesio.
Tuomet parlamentarai ėmė garsiai diskutuoti apie vadinamosios Matuko reformos švelninimą, numatantį, kad vaikai ne visais atvejais būtų atimami iš šeimų. Atitinkamas pataisas pateikė ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, ir pavieniai Seimo nariai.
Galiausiai šių metų vasarį Seimas po pateikimo pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Seimo nario Ramūno Karbauskio Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektui. Jame numatoma, kad vaikas iš tėvų paimamas tik kraštutiniu atveju, apibrėžta, kada vaikas gali būti paimamas iš jam nesaugios aplinkos, patikslinta, kas yra psichologinis smurtas ir nepriežiūra.
