Penktadienį (10.03) Kaune Nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejaus paveikslų galerijoje atidaroma į egzistencinius klausimus besigilinančios dailininkės Audronės Petrašiūnaitės paroda "Tapyba".
"Tapyba yra gyvenimo būdas, būdas išgyventi ir būti santaikoje su savimi ir pasauliu. Tapyti yra kaip kvėpuoti, stovėti lietuje, eiti per sniegą, žvelgti pro langą, akimis glostyti mišką", - sako parodos autorė.
Pasak dailininkės, temų tapybai galima surasti visur, tik reikia mokėti jas pastebėti. Tai gali būti "žmonių veidai, dirvonai, lietus, atminties peizažai, o kartais visai paprastas vaizdas pro langą, sniego laukas už miško, rudenio varnai".
A. Petrašiūnaitė ieško žmogaus vienatvės ir susvetimėjimo priežasčių, bando suvokti ir parodyti žmogaus socialinę egzistenciją, kuri "naikina žmogaus vidinę laisvę, kuria apribojimus ir tabu".
Parodos autorei ypač svarbūs būties momentai, kai "nusitrina ribos tarp žmogaus egzistencijos ir suartų dirvonų, varno sparnų juodumos, kai ruduo yra šalia ir tavyje, kai žvelgi į veidrodį ir veidrodis žvelgia į tave".
Pasak dailėtyrininkų, pastarųjų metų tapytojos darbuose atsirado daugiau žemės spalvų, dar aštriau perteikiančių vienatvės jausmą, suvokiamą kaip neišvengiamą gyvenimo dalį, bandymų atkurti dialogą tarp gyvosios ir negyvosios gamtos.
Mėnesį truksiančios parodos lankytojai galės įvertinti dailininkės pastarųjų penkerių metų kūrybą iš kelių ciklų, tarp jų - "Autoportretai", "Mėlynasis", "Apie gyvenimą žiemoje, kai tyla tampa girdima, regima", "Apie varnus ir dirvonus".
ELTA
