Informacija parengė viešbučių rezervavimo sistemos „Travel On Spot“ specialistai. Daugiau apie keliones sužinokite čia.
Kabantys karstai Azijoje
Unikalus laidojimo paprotys jau 2000 metų egzistuoja Filipinuose. Numirėliai čia laidojami išskaptuotuose rąstuose, kurie vėliau nunešami į urvus aukštai kalnuose. Kai kuriuose urvuose esama iki kelių šimtų savotiškų rąstinių karstų.
Kitose Azijos šalyse – Kinijoje, Indonezijoje – karstai su numirėliais kabinami ant uolų. Juos žmonės pritvirtina ant medinių ar akmeninių atramų, įkaltų į uolas. Karstai tarsi sklando ore. Kabantys bo tautybės žmonių karstai Kinijos Sičuanio provincijos Sianio miesto kapinėse – garsiausi ir seniausi, kai kuriems jų – per 3750 metų.
Vakariečius toks mirusiųjų laidojimo būdas baugina ir atrodo netinkamas, bet Azijos gyventojams – gana logiškas. Kam save laidoti po žeme, jei nori greičiau patekti į dangų?
Apžiūrėti kabančių karstų noriai važiuoja turistai, nors kartais dėl blogų sąlygų pasiekti tokias amžinojo poilsio vietas ir nebūna lengva.
Karstus atstoja apverstos valtys
Tibeto šiaurėje esančios dykumos viduryje kinų archeologai neseniai aptiko unikalias kapines. Jose rastų žmonių mumifikuotų palaikų amžius viršija 4 tūkst. metų, tačiau mumijos yra puikiausiai išsilaikiusios. Keista tai, kad jų veido bruožai – europietiški. Kapinės įsikūrusios vienoje pačių didžiausių pasaulio dykumų, o žmonių kūnai palaidoti... apverstose valtyse.
Sukryžiuotų kaulų kapinės
Taip vadinama laisvo elgesio moterų, legaliai dirbusių Londono viešnamiuose, amžinojo poilsio vieta Didžiosios Britanijos sostinėje. Anksčiau šios moterys anglų visuomenėje buvo vadinamos Vinčesterio žąsimis ir joms buvo draudžiama dalyvauti religinėse apeigose, o po mirties – atgulti bendrosiose kapinėse. Jos buvo laidojamos atskiroje teritorijoje, kurią dabar lanko būriai smalsių ekskursantų.
Povandeninės kapinės
Jos buvo įsteigtos 2007 m. JAV, prie Majamio pakrantės. Tai pats didžiausias dirbtinis rifas pasaulyje, esantis 12 m gylyje. Laidotuvės po vandeniu kainuoja apie 7 tūkst. JAV dolerių. Kremuoti palaikai čia sumaišomi su cementu ir pritvirtinami prie rifo, o toje vietoje užkabinama bronzinė lentelė.
Dabar čia ilsisi 850 žmonių, tačiau šis povandeninis kremuotų palaikų mauzoliejus paruoštas 125 tūkst. kapų. Tiesa, aplankyti memorialinį rifą „Neptūnas“ artimieji gali tik vilkėdami narų skafandrus.
Mirusiųjų miestas Kaire
Tai ne tik kapinės, bet ir miestas, kuriame gyvena žmonės. Al Karafos teritorijoje, atrodo, gyvena tiek žmonių, kiek čia esama kapų. Tai vargingiausių miesto gyventojų buveinė. Šioje vietoje kapinės buvo tūkstantmečiais ir tūkstantmečiais šalia kapų stovėjo namai, parduotuvėlės ir mažos dirbtuvėlės. Al Karafa driekiasi kelis kilometrus iš Kairo šiaurės į pietus, čia ilsisi ir turtingieji, kilmingieji, ir varguoliai.
Kodėl žmonės apsigyvena mirusiųjų mieste? Vieni nori būti kuo arčiau savo mirusių artimųjų, kiti tiesiog neturi kito pasirinkimo, nes čia gyveno jų tėvai ir jie čia gimė. Esama netgi tokių, kurie gyvena tiesiog kapų rūsiuose.
Vieta ne visai turistinė, miesto valdžia jos nereklamuoja, bet apsilankantys drąsuoliai teigia, kad pojūčiai keisti ir nepakartojami. Tarsi pabuvus užburtoje žemėje. Tik vienam, be palydos, čia lankytis vis dėlto nesaugu.
Didžiausios pasaulio kapinės
Vadi Us Salaam (Pasaulio slėnis) – ko gero, pačios didžiausios kapinės pasaulyje. Jos įkurtos Irake, En Nedžefo vietovėje, šiitų religiniame centre. Remiantis įvairiais duomenimis, čia palaidota nuo 5 iki 6 mln. Žmonių, tarp jų – daug islamo pranašų ir pirmasis šiitų imamas Ali ibn Abi Talibas. Kapinės užima daugiau kaip 6 kv. km teritoriją.
Pirmieji žmonės čia palaidoti maždaug prieš 2 tūkst. metų. Į šias kapines vežami mirę šiitai iš viso Irako. Būti palaidotam šioje amžinojo poilsio vietoje yra didelė garbė.
La Rekoletos kapinės – pačios garsiausios Pietų Amerikoje
Kai atsiduri jų teritorijoje, sunku įsivaizduoti, kad tai kapinės – tokia graži jų architektūra. La Rekoletą galima supainioti su viduramžių miestu, kuris atsitiktinai išliko Buenos Airių platybėse. Platūs prospektai, gatvės, skersgatviai yra priglaudę ištisas garsių asmenybių kartas.
Beveik visi paminklai čia padaryti iš brangaus marmuro ir granito, kai kurie antkapiai papuošti sidabru ir auksu, esama tokių, kurie turi duris ir langus. Daugelis puikių mauzoliejų ir marmurinių skulptūrų pripažinti nacionaliniais istoriniais paminklais. Keistoka stilių samplaika (antika, gotika, art deco) domina meno žinovus ir fotografus iš viso pasaulio.
Mažai kas žino, kad kadaise La Rekoletos teritorijoje būta didelio sodo, kuris vėliau buvo iškirstas tam, kad būtų galima laidoti garsius politikos, kultūros, mokslo veikėjus. Čia ilsisi visas Argentinos šalies žiedas. Mūsų dienomis čia taip pat laidojama, bet nusipirkti vietą kapinėse labai sunku ir brangu.
Pats žymiausias yra Duarte šeimos kapas. Būtent šiai šeimai priklausė pirmoji Argentinos ledi, prezidento Chuano Perono žmona Evita. Ji mirė jauna, vos 33-ejų, nuo vėžio, bet per savo vyro valdymo metus jau buvo spėjusi tapti ikona paprastai liaudžiai. Ant jos kapo ir šiandien nevysta gėlės.
