Praradusiai strateginę naftos perdirbimo įmonę Lietuvai dabar tenka tik iš šalies stebėti užkulisinę Rytų ir Vakarų kovą ir nuolankiai taikstytis su pavojingais jos padariniais.
Kubilius apstulbino pareikšdamas, kad lenkams būtų neprotinga vienu metu pirkti „Klaipėdos naftą“ ir parduoti įmonę „Orlen Lietuva“ ar jos akcijas. Bet kuris ekonomistas pasakys, kad lenkų veiksmai kaip tik yra logiški. Tik nebūtinai patys geriausi Lietuvai.
Neprotinga, bet pelninga
Jeigu „Orlen Lietuvos“ (buvusios „Mažeikių naftos“) ir Rusijos derybos vyko, vyksta ar vyks, tai akivaizdu, kad pirkėjai už įmonės ir „Klaipėdos naftos“ komplektą mokėtų gerokai daugiau nei už kiekvieną atskirai. Be to, pirkėjai supranta, kad strateginiams partneriams suvilioti lietuvius gal ir įmanoma, o jiems patiems tai padaryti – beviltiška. Taigi kaina gali dar daugiau išaugti.
„Aš tikrai nenoriu komentuoti tų gandų, kurie tęsiasi jau pusantrų metų. Iki šiol girdime tik gandus. Vieni sako, kad jau žino, kas pirks, kita pusė, kuri turėtų parduoti, sako, kad nieko nesiruošia parduoti“, – trečiadienį kalbėjo A.Kubilius.
Tačiau informaciją apie derybas dėl įmonės pirkimo ir pardavimo šį kartą pateikė ne nežinomi šaltiniai, bet antrasis, o iš tikrųjų pirmasis Rusijos žmogus – premjeras Vladimiras Putinas. Paprastai tokio lygio politikai gandų neskleidžia. Be to, žinia mus pasiekė ne įtartinais būdais, o buvo ofi cialiai perduota mūsų valstybės Prezidentei. Tai jau pranešė ir kai kurie Lenkijos laikraščiai.
Galima numanyti, kad V.Putinas nesitikėjo, jog mūsų Prezidentė jau kitą dieną žinią apie derybas dėl įmonės „Orlen Lietuva“ paskelbs viešai. Tikėtina, jis, pateikdamas tokią informaciją, siekė su Dalia Grybauskaite užmegzti neofi cialius ryšius. Tačiau Prezidentė be skrupulų viską išklojo.
„Valstiečių laikraščio“ kalbintas Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnas labai nustebo šią žinią išgirdęs ne iš savo viršininko, o iš žiniasklaidos.
„Taip neturėjo atsitikti. Prezidentė tokią informaciją turėjo pateikti saugumo institucijoms ir pasitarti, kaip elgtis. Viena iš galimybių – susitikti su Lenkijos prezidentu ir pasikalbėti akis į akį. Prezidentė praleido progą patylėti, o dabar išsiaiškinti tikrąsias aplinkybes jau per vėlu. Be to, atsirado nepasitikėjimas strateginiais NATO partneriais“, – aiškino VSD pareigūnas.
Pasak jo, šiuo metu nei VSD, nei kas nors iš Vyriausybės nedrįsta Prezidentei patarti elgtis kitaip. Labai tikėtina, kad laikydamasi tokios pozicijos Lietuva gali prarasti ne tik Lenkijos, bet ir kitų NATO partnerių pasitikėjimą.
Paneigė, bet neatmetė galimybės
Jau kitą dieną įmonės „Orlen Lietuva“ vadovai paneigė V.Putino pateiktą informaciją.
„PKN Orlen“ atstovas spaudai Davidas Pekažas tikino, kad dėl Mažeikių gamyklos pardavimo koncernas nesidera su niekuo, tačiau neatmetė, kad ateityje tokia galimybė gali būti svarstoma. Tiesa, bendrovės atstovas nepaminėjo, kad pardavusi įmonę rusams „PKN Orlen“ įgytų itin stiprų konkurentą Rytų Europos rinkoje. Ar jie to norėtų?
Be kita ko, D.Pekažas patvirtino, kad didžiausią Rytų ir Centrinėje Europoje naftos koncerną domina valstybei priklausantis „Klaipėdos naftos“ terminalas. Iki šiol vykę pokalbiai su Lietuvos Vyriausybe dėl terminalo pardavimo baigėsi nesėkmingai. Nesusitarę dėl teisių į „Klaipėdos naftą“, lenkai esą gali nukreipti eksportui skirtus krovinius per Latviją.
Kita vertus, jeigu iki šio įvykio lenkai dar turėjo nors minimalią galimybę įsigyti „Klaipėdos naftą“, tai dabar, akivaizdu, ją prarado. Atsakykime į klausimą: ar rusams tokia padėtis naudinga? Be kita ko, nors Rusijos naftos bendrovės viešai nerodė susidomėjimo Mažeikių įmone, tačiau, pasak Rusijos žurnalistų, vienas iš „Surgut neftegaz“ ir „Rosneft“ atstovų pripažino: „Jeigu valdžia lieps pirkti gamyklą, neliks kitos išeities – teks pirkti.“
Investicijų bendrovės „Troika dialog“ analitikas Valerijus Nesterovas šią informaciją patvirtino. Jo žiniomis, realiausios pretendentės įsigyti įmonę „Orlen Lietuva" – valstybei priklausanti „Rosneft“ ir su ja siejama „Surgutneftegaz“.
Nepasverti sprendimai
Politologai atkreipia dėmesį, kad šiuo metu aukščiausieji Lietuvos valdžios atstovai priima labai daug nepasvertų sprendimų.
Štai Seimo pirmininkė susitinka su „Orlen Lietuvos“ generaliniu direktoriumi Kristianu Pateriu ir paskui praneša, kad lenkų norą įsigyti „Klaipėdos naftą“ turėtų svarstyti Valstybės gynimo taryba. Šią žinią K.Pateris pavadina „geru susitikimo rezultatu“. „Savo pasiūlymus esame pasiruošę pristatyti Valstybės gynimo tarybai. Noriu patvirtinti, kad yra ir pirkimo, ir valdymo, ir dar keli kiti variantai“, – po susitikimo geros nuotaikos neslėpė „Orlen Lietuvos“ vadovas.
Per anksti apsidžiaugė, nes jau kitą dieną Prezidentė viešai pareiškė nematanti reikalo šį klausimą svarstyti Valstybės gynimo taryboje, nes ji kategoriškai pasisakanti prieš strateginių objektų pardavimą. Gerbkime abi nuomones, tačiau gal abi garbiosios politikės galėjo apie tai pasikalbėti nors telefonu ir į bereikalingas diskusijas neįtraukti visos valstybės.
Siūlo belstis į Briuselio duris
Štai europarlamentaras Vytautas Landsbergis paramos pataria ieškoti už šalies. Matyt, nepasitikėdamas strateginiais partneriais ir labiau tikėdamas V.Putino pateikta informacija jis paragino Vyriausybę imtis skubių veiksmų ir kreiptis į Briuselį dėl galimo įmonės „Orlen Lietuva“ gamyklos pardavimo rusams. Pasak V.Landsbergio, toks sandoris gali būti pavojingas ne tik Lietuvai, bet ir visai Europos Sąjungai. Tačiau Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Vytenis Povilas Andriukaitis tokią galimybę kritikuoja.
Linkęs pasitikėti lenkais
Arvydas Anušauskas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas:
Mūsų valstybė neturi „Orlen Lietuvos“ akcijų, tačiau ši įmonė yra strateginių įmonių sąraše. Todėl negalime abejingai vertinti ketinimų parduoti šią įmonę. Aš labiau linkęs tikėti lenkų žodžiais. Manau, kad ir mes, ir lenkai neišnaudojome visų galimybių derėtis dėl abiem pusėms priimtinų sąlygų, pavyzdžiui, dėl transporto tarifų. Rusija šiame procese yra trečioji pusė, jame niekaip nedalyvauja, bet nori daryti įtaką.
Nesirėmė gandais
Justinas Karosas, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas:
Šiuo atveju nėra aiškumo, tačiau manau, kad V.Putinas į susitikimą su mūsų Prezidente vyko pasirengęs ir nesirėmė gandais. Manau, kažkokios derybos vyko ar vyksta. Gal rusams parduodama ne visa įmonė, bet tik dalis akcijų? Tenka apgailestauti, kad dabartinė Vyriausybė nė nereikalavo pasilikti nors šiek tiek akcijų ar teisių bent jau gauti informaciją.
Iš lenkų tikisi solidumo
Jurgis Razma, Seimo Ekonomikos komiteto narys:
Opozicijos kaltinimai Vyriausybei dėl lenkams parduotų 10 proc. įmonės akcijų nepagrįsti. Buvo palanki kaina, tai ir pardavė, be to, jokios įtakos vis tiek nebūtume galėję daryti. Kita vertus, tikiuosi, kad lenkų bendrovė išliktų solidi ir mus informuotų apie derybas. Gal taip išbandoma mūsų reakcija, gal bandoma pasiekti, kad Vyriausybė sutiktų parduoti dalį „Klaipėdos naftos“ akcijų?
Akcijos priklausys Rusijai
Rimantas Rudzkis, „DnB Nord“ banko vyriausiasis analitikas:
Vargu ar galima sakyti, kad parduoti „Mažeikių naftos“ perdirbimo gamyklą, net ir Rusijos investuotojui, yra pavojinga. Mano nuomone, anksčiau ar vėliau bent dalis gamyklos akcijų priklausys Rusijai. Kol „Klaipėdos naftą“ kontroliuos Vyriausybė, Mažeikių gamyklos pardavimas bet kokiai valstybei nebus pavojingas: mes neliktume be naftos ir degalų, nes degalus galėtume importuoti.
Albinas Čaplikas
