Nuo seno Lietuvos žemė traukė įvairiausio plauko perėjūnus ir štai praėjusį sekmadienį joje pasirodė nuožmiausi atsibeldėliai iš Graikijos - viena garsiausių pasaulyje juodojo metalo (black metal) grupių „Rotting Christ“ („Pūvantis Kristus“). Užsiropštę ant Tauro kalno šie Dzeuso palikuonys artėjant vidurnakčiui surengė pirmykščio brutalumo apeigas, po kurių jau ir klaikusis grupės vardas skambėjo tik kaip animacinio filmuko pavadinimas.
Likus keletui valandų iki graikų siautėjimo „Omni.lt“ korespondentas šiuos tamsos skleidėjus aptiko lyg niekur nieko po sočių lietuviškų pietų gulinėjančius Tauro kalno žolytėje. „Rotting Christ“ lyderiui Sakiui nieko kita nebeliko kaip tik visų grupės narių vardu atsakyti į klausimus.
Jau beveik du dešimtmečius „Rotting Christ“ muzika tarsi nelemtas užkratas neduoda ramybės nei jūsų gerbėjams, nei juo labiau priešams. Tad kas tai per užkratas?
Šis užkratas vadinasi juodasis metalas ir tai yra neurasteniško savęs ieškojimo muzika. Ne kiekvienas turi jėgų šį užkratą pergalėti.
Kaip atsirado grupės pavadinimas, dėl kurio nuolat kyla nemenką sumaištis?
O, taip, dėl jo buvo atšaukiami mūsų koncertai, kelionės - vien tik dėl mūsų pavadinimo. Šiuo pavadinimu norime pasakyti, kad esame prieš bet kokią religiją ir panašius dalykus. Manome, kad visos religijos yra supuvusios. Ir tam tikra prasme šis pavadinimas yra vienintelis būdas tai išreikšti - meninėje veikloje norint į save atkreipti dėmesį kartais reikalingas radikalumas.
Jeigu šitaip, tai kodėl tuomet nepasivadinote „Rotting religions“?
Todėl, kad gyvename Europoje, kur vyrauja krikščionybė. Bet iš tikrųjų mus visos religijos siutina.
Ar tiesa, kad dėl šito pavadinimo su jumis koncertuoti atsisakė žymioji sunkiosios muzikos grupė „Megadeth“?
Taip, teisybė.
Tai kas tuomet nutiko: ar jums nebuvo leista groti, ar „Megadeth“ atsisakė lipti ant scenos?
Kadangi „Megadeth“ buvo pagrindinė festivalio žvaigždė, jie turėjo teisę pasirinkti apšildančias grupes, o išgirdę pasiūlymą pasikviesti grupę, pavadinimu „Rotting Christ“, šie žvaigždūnai nuo mūsų kratėsi tarsi nuo maro. Tokia tad istorija.
1999 m. Jungtinėse Valstijose „Rotting Christ“ tapo netgi politine problema, kai tuometinis respublikonų kandidatas į prezidentus jus pavadino „antikatalikiška homoseksualistų grupe“. Kokia buvo jūsų reakcija?
Tikrai. Tuomet mes kaip tik koncertavome Jungtinėse Valstijose. Kvaili dalykai su tais politikais. Aš į tai rimtai nežvelgiau, į tokius niekus negalima žiūrėti rimtai, antraip pats nusmuksi iki tokių pašlemėkų lygio. Kiekvienas turi teisę sakyti ką nori ir jei kažkas mano, kad mes - homoseksualistai, tai tenusprogsta jis aukštielninkas.
Galbūt vertėjo jam padėkoti - juk tasai politikierius jums padarė didelę reklaminę paslaugą, kadangi tuomet jis keikė ne tik „Rotting Christ“, bet ir Madonną bei Sinead O‘Connor. Ar po to pajutote didesnį susidomėjimą grupe Jungtinėse Valstijose.
Tam tikrą prasme taip. Mūsų gerbėjų dėl to gal labai ir nepadaugėjo, tačiau bet kuriuo atveju geriausia reklama yra neigiama reklama. Ir dėl to mūsų vardas Jungtinėse Valstijose tapo tik žinomesnis. Panašiai apie „Rotting Christ“ šnekama ir Graikijoje nuo pat grupės įkūrimo - daugelį kartu mus keikė ir vadino satanistais per televiziją, spaudoje, žodžiu, apie mus šnekama taip, kaip to ir pageidautų padori rokenrolo grupė.
Daug kartų tvirtinote, kad jūs nesat satanistai, o koks jūsų požiūris į šią mąstyseną?
Satanizmą vertiname kaip tam tikrą filosofiją, tačiau mes nesame satanistai, mes - prieš bet kokią religiją.
Į Lietuvą atvykote pirmą kartą, kaip čia jaučiatės?
Pirmasis įspūdis - pasiutiškai gražus Vilnius. Atrodo fantastiškai, nors daug laiko apsižvalgyti ir neturėjome. Ir po pasirodymo Vilniuje bei susitikimo su vietiniais pramuštgalviais iš karto trauksime į Varšuvą. Tačiau prieš atvykdamas į Lietuvą, kaip ir kiekvienas graikas, daug apie ją girdėjau kaip apie krepšinio šalį. Zabonis, Maršilionis, Štombergis, Kornošofff ir kiti - puikiai žinomi lietuviai.
O kaip Graikijoje gyvuoja tokie sunkiosios muzikos propaguotojai kaip pats ir ar daug jūsų išliko nuo pirmojo tamsiojo meno kūrėjo Homero laikų?
Taip, senelis Homeras, aišku, buvo visų kiečiausias, bet ir mes ne iš kelmo spirti, o nuo jo laikų metalinis judėjimas mūsų krašte tik stiprėja ir šiuo metu yra labai aktyvus. Čia yra daug įtikinamai grojančių grupių, bet kadangi mūsų šalis yra nuošaly ir mažiau patenka į įrašų platintojų akiratį, tai jos mažiau žinomos tarptautiniu mastu. Tačiau graikų metalinės grupės nuolat koncertuoja užsienyje, o kiekvieną savaitę atlikti savo muziką į Graikiją atvyksta ilgaplaukiai pasiutėliai iš įvairių Europos šalių ir Amerikos. Paprastai į tokius koncertus ateina mažiausiai tūkstantis žmogėnų.
Kaip grupės kūrybą veikia senovės Graikijos kultūrinis paveldas?
Jis mus nuolat žavi, tūno mūsų viduje nuo mažųjų dienų, neabejotinai darydamas įtaką mūsų mąstysenai, sykiu ir kūrybai. Mūsų grojamo juodojo metalo skambesy archajiška praeitis taip pat glūdi. Senoji Graikijos istorija mus įgalina į įvairius dalykus žvelgti skirtingai, jei palygintume su kitų kraštų žmonėmis.
Saki, tai gal stiprinant kultūrinius mainus lietuviams sugrosite savos interpretacijos „sirtakį“?
Niekuo gyvu - „sirtakis“ tėra turistams skirtas niekalas.
Aišku, dabar tai žinos ir turistai iš Lietuvos. Girdėjau, kad neseniai Brazilijoje išleistas albumas su „Rotting Christ“ dainomis, kurias atlieka keturiolika brazilų sunkiosios muzikos grupių. Kaip jums tai patiko?
Taip, mes ten turime nemenką reputaciją, dėl šios priežasties ir pasirodė šis „Rotting Christ“ kūrybai skirtas albumas. Ir tepasakysiu tiek, kad mes tuo didžiuojamės.
O kokia jūsų reputacija susiklostė kitoje Pietų Amerikos šalyje - Meksikoje, kurioje jums gastroliuojant kilo 6,7 balo stiprumo žemės drebėjimas - ir tai ne pagal bet kokią, o pagal Richterio skalę?
Ir iš kurgi tu, žurnaliste, viską taip apie mus žinai?
Palaikau gerus ryšius su „Mossadu“ ir Lietuvos hidrometeorologijos centru.
Supratau. Taip, per daugybę metų mums teko patirti ir puikių, ir žudančių dalykų įvairiose pasaulio vietose, bet rokas nugali viską. Tuomet Meksikoje buvo nemažai sugriovimų, tvyrojo paniką, tačiau nebuvo atšauktas nė vienas „Rotting Christ“ koncertas.
O kokiu stiprumu pagal tą patį Richterį priversite šįvakar trūkčioti Vilniaus Tauro kalną?
Šiuo klausimu gali kilti keblumų, kadangi Lietuva nepatenka į seisminio aktyvumo zoną. Tačiau dėl to, manau, Lietuvos metalgalviai labai neišgyvens, kadangi „Rotting Christ“ jiems parengė šio to mielesnio.
Klausinėjo Rimas Zakarevičius
Fotografavo Renata Drukteinytė(www.ferrum.lt) Daugiau nuotraukų – čia (http://public.fotki.com/CrazyLT/concerts2005/rotting_christ/)
