Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų ekspertas Marius Pareščius naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kaip tėvai galėtų apsaugoti vaikus, kokias technologijas naudoti ir atskleidė jų privalumus bei trūkumus.
Paklaustas apie tai, ar yra kažkokie patikimi sekimo įrenginiai, kuriuos tėvai galėtų duoti savo vaikui, kad nelaimės atveju būtų galima nustatyti jo buvimo vietą, ekspertas atsako, kad kalbėti apie sekimą negalime, visada turime kalbėti tik apie saugumą.
„Mes negalime sakyti, kad tai yra vaiko sekimas. Jei kalba eina apie telefoną, mes vaikui turime sakyti, kad tai yra programinė įrangą tam, kad jei vaikas jį pamestų ar kažkas jį pavogtų, mes galėtume jį lengvai atrasti. Jokiu būdu negalima vaikui sakyti, kad tai yra jo sekimui, nes vaikas pradės tokių daiktų nebenešioti“, – aiškina M. Pareščius.
Problema – įrenginių krovimas
Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų ekspertas pasakoja, kad yra įvairūs GPS sekimo įrenginiai, kurių dalis yra naudojama daiktų sekimui arba gyvūnų sekimui. „Pavyzdžiui, yra šuniukas arba kačiukas, o ant jo užkabinamas pakabukas su dirželiu ant kaklo, kuris leidžia tą gyvūną sekti ir gauti informaciją, jo koordinates, pavyzdžiui, kartą per 10 minučių.
Didžiausia bėda su šiuo įrenginiu yra ta, kad jie naudoja elektros energiją, todėl yra reikalingas akumuliatorius, todėl nebus galima įsiūti šio įrenginio į vaiko kuprinę ar rūbą, nes reikės pastoviai krauti akumuliatorių. Kartą per savaitę ar dvi reikės tą įrenginį pakrauti ir tik tuo atveju, jei mes retai atnaujinsime koordinačių duomenis.
Jei mes, pavyzdžiui, sekame bėgiojantį katiną ir duomenis atnaujiname kartą į minutę, tai tokiu atveju akumuliatorius greitai išsikraus ir įrenginys neveiks“, – pasakoja ekspertas.
Taip pat yra dideli akumuliatoriai, dideli energijos šaltiniai, tačiau problema ta, kad jie daug sveria ir užima daug vietos. „Tai įvairūs GPS sekimo įrenginiai, kurie naudojami daiktams sekti. Pavyzdys yra dėžė su įrankiais, kurią gali kažkas pavogti. Į tą dėžę žmogus deda GPS sekimo įrenginį ir tas sekimo įrenginys suteikia informaciją, kur ta dėžė yra.
Taip žmogus gali susekti, kur yra tavo komanda, kuri kažką remontuoja arba vagystės atveju gali atsekti, kur yra įrenginys. Problema ta, kad tuos daiktus taip pat reikia krauti, tai yra sekimo įrenginiai, kurie yra jungiami prie pastovios elektros energijos.
Juos naudoja traktoriuose, automobiliuose, priekabose, vandens motocikluose ir net gi paspirtukuose, kuriuos mes turime mieste. Jie visi turi tokį įrenginį, kuris parodo, kur yra numestas paspirtukas ir padeda komandai juos surinkti”, – apie įrenginį pasakoja M. Pareščius.
Policija gali susekti telefono buvimo vietą
Yra vienas daiktas, kuris yra ganėtinai populiarus Lietuvoje – tai išmanus vaikiškas laikrodukas, kuriame yra sim kortelė, GPS įrenginys bei keletas programėlių vaikų pramogai ir edukacijai. Toks įrenginys gali būti naudojamas vaiko saugumui užtikrinti ir jo susisiekimui su tėvais.
Taip pat yra sekimo įrenginys „AirTag“, kurio tikslas yra saugoti daiktus. Įrenginį prisegus prie raktų, kuprinės ar net naminio gyvūno. „Tačiau su šiuo įrenginiu yra viena problema – norint naudoti „AirTag“ reikia, kad šalia jo būtų bet koks kitas mobilus įrenginys, nes jis duoda informaciją apie save, pranešdamas, koks yra jo ID.
Mobilieji telefonai tokius „AirTag“ aptinka maždaug per 20 metrų atstumą ir praneša: „Aš esu mobilusis telefonas ir atiduodu „AirTag“ koordinates, kurios yra tokios ir tokios. Aš esu tokioje koordinatėje ir mano atstumas nuo „AirTag“ yra toks“. Visa tai yra priduodama į serverį, kuriame yra duomenys apie „AirTag“.
Jei šis sekimo įrenginys yra miške ir jame nėra nei vieno telefono, mes iš „AirTag“ informacijos negausime. Jei jis yra uždaroje patalpoje, taip pat siaurėja atstumas. Jei jis yra rūsyje, kada dažniausiai arti nėra telefono, informacijos taip pat nepasieks“, – aiškina ekspertas.
Paklaustas apie tai, ar sekimo programėlė telefone gali padėti surasti vaiką, M. Pareščius atsako, kad programėlė gali padėti surasti telefoną. „Telefonas turi būti prie vaiko, vadinasi, mes kalbame apie telefono paieškas, jei vaikas yra šalia. Jei telefonas yra išmestas arba išsikrovęs, tai susekti nebus galima.
Jei telefonas yra ryšio zonoje, tai kiekvienas telefonas net gi be programėlės prisiriša prie bet kurio bokšto, kai yra šalia, prie 4G ar 5G ryšio. Tam, kad surastume informaciją, kur yra telefonas nėra būtina kortelė, gali būti pasibaigęs duomenų perdavimo planas ar kortelė.
Tokiu atveju telefoną gali susekti policija arba specialiosios tarnybos. Jie tokią galimybę turi, tačiau jie tai gali padaryti tik tuo atveju, jei yra kriminalas“, – tikina ekspertas.
Ar sekimo įrenginiai nepažeidžia vaiko teisių?
Tačiau, kad ir kaip tėvai norėtų padėti savo vaikams ir juos apsaugoti nuo visokiausių pavojų, ar jie nepažeidžia vaiko teisių ir laisvių, naudodami sekimo įrenginius?
Advokatė, mediatorė Kristina Palienė teigia, kad tėvai ar globėjai, būdami savo nepilnamečių vaikų įstatyminiai atstovai ir siekdami tinkamai vykdyti pareigą – prižiūrėti savo vaikus, turi teisę naudoti įrenginius ar programėles savo vaikų buvimo vietai nustatyti, tačiau tai turėtų būti daroma stengiantis nepažeisti nepilnamečių vaikų teisių.
„Vadovaujantis įvairiais teisės aktais, vaiku paprastai yra laikomas fizinis asmuo, kuriam nėra suėję 18 metų. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatyta, kad vaikai yra prižiūrimi tėvų iki pilnametystės arba emancipacijos, tėvai turi pareigą prižiūrėti savo vaikus, taip pat jie yra savo nepilnamečių vaikų įstatyminiai atstovai.
Tačiau ten pat nurodyta, kad tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaikų interesams. Paprastai tėvų teisės ir pareigos baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės. Pažymėtina, kad vaikai, kaip ir suaugę asmenys, turi tam tikras teises, tarp jų, be kita ko, į asmeninį gyvenimą, susirašinėjimo paslaptį ir pan., kurios numatytos įvairiuose tarptautiniuose ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose (pvz., Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje).
Vadovaujantis Civiliniu kodeksu, nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą turi užtikrinti tėvai arba globėjai. Vaikui tapus pilnamečiu, savo teises įgyvendina ir gina jis pats.
Taigi, atsižvelgiant į paminėtą reglamentavimą, darytina išvada, kad tėvai ar globėjai, būdami savo nepilnamečių vaikų įstatyminiai atstovai ir siekdami tinkamai vykdyti pareigą prižiūrėti savo vaikus, turi teisę naudoti įrenginius ar programėles savo vaikų buvimo vietai nustatyti, tačiau tai turėtų būti daroma stengiantis nepažeisti nepilnamečių vaikų teisių.
Tinkamas sprendimas aptariamoje situacijoje galėtų būti tėvų pokalbis su vaikais, paaiškinant stebėjimo reikalingumą bei ribas (pavyzdžiui, kad tėvai ar globėjai programėle stebės tik vaiko buvimo vietą, bet ne asmeninį jo susirašinėjimą su kitais žmonėmis ir pan.).
Pabrėžtina, kad vaikui sulaukus pilnametystės, tėvų teisė įrenginiais ar programėlėmis stebėti savo vaikus baigiasi, kadangi pilnametis laikomas savarankiška asmenybe, kuri pati įgyvendina savo teises ir pareigas bei yra sakinga už save ir savo veiksmus“, – pakomentavo K. Palienė.
Konservu gerovės valstybe, taip sakant. Nuo kalėjimo nesiskiria.
Kodel net sovietmeciu tokiu dalyku nereikėjo?
