Generolas patikslino, kad šie kariai žuvo 1944 metų rugsėjį, o iš viso Taline palaidoti 891 žuvę kariškiai.
A.Kirilino duomenimis, šiuo metu Estijos teritorijoje yra 265 karinės memorialinės kapavietės, kuriose ilsisi 168 tūkst. 855 įvairių tautybių sovietiniai kariai, tarp jų ir estai.
A.Kirilino nuomone, "Estijos parlamento priimtu vadinamuoju karių kapų gynimo įstatymu greičiau siekiama ne apginti sovietmečio memorialines kapavietes, kiek iš jų pasityčioti".
Pasak generolo, remiantis Ženevos konvencijomis, perkelti memorialines užsienio armijų karių kapavietes ar jose ką nors keisti galima tik su tos valstybės, kuriai priklauso memorialiniai objektai, žinia, todėl perkeldama paminklą Estija grubiai pažeis tarptautinės teisės normas.
"Rusija jau ne pirmus metus su Baltijos valstybėmis, įskaitant Estiją, veda derybas dėl tarpvyriausybinių susitarimų, abipusiškai įpareigojančių prižiūrėti karių kapus, pasirašymo. Deja, šios derybos vyksta nelengvai. Iki šiol Pabaltijo šalys, įskaitant Estiją, nepateikė sovietinių karių, žuvusių šių valstybių - buvusių Sovietų Sąjungos respublikų teritorijoje, kapaviečių dokumentacijos".
Estijoje siūlymas perlaidoti karius ir nugriauti arba perkelti į kitą vietą "Bronzinį kareivį" sukėlė daug ginčų. Dešinieji ir ministras pirmininkas Andrus Ansipas reikalauja išmontuoti šį paminklą, esantį miesto centre, o rusakalbiai gyventojai jį įnirtingai gina.
Įstatymas reguliuoja karių kapaviečių ir palaikų perlaidojimo, jeigu jų kapai yra "tam netinkamose vietose", tvarką. Taip pat galima nugriauti arba perkelti į kitą vietą paminklus ir atminimo ženklus, pastatytus žuvusių karių garbei.
REKLAMA
