Šimtai nevyriausybinių organizacijų aktyviai dalyvauja sprendžiant vieną iš didžiausių pasaulyje humanitarinių krizių. Pusė iš 38 mln. Afganistano gyventojų badauja, o trims milijonams vaikų gresia neprievalgis.
Gruodžio pabaigoje nevyriausybinės organizacijos CARE, „Gelbėkim vaikus“ ir Tarptautinis gelbėjimo komitetas (IRC) sustabdė savo veiklą šalyje protestuodamos prieš Talibano įsakymą, kuriuo afganistanietėms uždrausta jose dirbti – tai buvo vienas naujausių moterų teisių pažeidimų šalyje.
„Iš atitinkamų valdžios institucijų gavome aiškias ir patikimas garantijas, kad mūsų darbuotojos bus saugios ir galės dirbti be jokių kliūčių“, – pranešime sakė „Gelbėkim vaikus“. Jame patvirtinama, kad pastarosiomis dienomis moterys atnaujino savo veiklą sveikatos sektoriuje.
„Tačiau, vis dar galiojant bendram draudimui, kita mūsų veikla, kurioje neturime patikimų garantijų, kad mūsų kolegės gali dirbti, lieka sustabdyta“, – priduriama pranešime.
IRC ir CARE taip pat patvirtino, kad atnaujino darbą su moterimis sveikatos sektoriuje.
Tarptautinė bendruomenė daugelyje aukšto lygio susitikimų ragino Talibaną atšaukti įsakymą, draudžiantį moterims dirbti pagalbos sektoriuje, kuris, kaip manoma, turės rimtų pasekmių pagalbos srautams šalyje.
Ekonomikos ministerijos, kuri yra paskelbusi šį draudimą, atstovas Abdul Rahmanas Habibas naujienų agentūrai AFP teigė, kad „mūsų visuomenei būtina“, kad moterims būtų leista dirbti sveikatos sektoriuje.
„Mums jų reikia, kad galėtume padėti badaujantiems vaikams ir kitoms moterims, kurioms reikia sveikatos priežiūros paslaugų. Jos (darbuotojos) dirba dirba pagal mūsų religines ir kultūrines vertybes“, – pridūrė jis.
Naujos gairės
Du pagalbą teikiantys pareigūnai teigė, kad šiuo metu vyksta derybos su valdžios institucijomis, kad moterims būtų leista dirbti kituose sektoriuose, įskaitant švietimo, aprūpinimo vandeniu, sanitarijos ir maisto skirstymo srityse.
„Tikimės, kad greitu metu bus parengtos naujos gairės“, – teigė vienos užsienio nevyriausybinės organizacijos pagalbos pareigūnas, kuris paprašė neskelbti jo pavardės.
Kitas pagalbą teikiantis darbuotojas, taip pat kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad valdžios institucijos gali „pasirinktinai“ atverti ir kitus sektorius moterims.
„Tikimasi, kad jos teirausis nevyriausybinių organizacijų, kokiems konkretiems jų įstaigų skyriams ir darbo sektoriams reikia moterų darbuotojų, ir atitinkamai bus išduoti leidimai“, – pridūrė jis.
AFP kalbintas aukšto rango Talibano pareigūnas su anonimiškumo sąlyga teigė, kad nevyriausybinės organizacijos turės pagrįsti, dėl kokių priežasčių įdarbina moteris.
„Ekonomikos ministerija išnagrinės šias priežastis ir, jei bus pasiektas susitarimas, nevyriausybinių organizacijų bus paprašyta sudaryti geras darbo sąlygas darbuotojoms moterims“, – nurodė Talibano pareigūnas.
Pasak Talibano pareigūnų, draudimas įvestas dėl to, kad moterys nesilaikė itin konservatyvių valdžios institucijų nustatytų taisyklių dėvėti hidžabą ar keliaujant būti lydimoms giminaičių vyrų.
Pagalbos organizacijų pareigūnai atmetė šiuos kaltinimus, tvirtindami, kad jų įstaigos jau yra susiskirsčiusios darbuotojus pagal lytis ir kad moterys dėvi hidžabus.
Moterys darbuotojos yra itin svarbios vykdant pagalbos operacijas Afganistane, ypač identifikuojant moteris, kurioms yra reikalinga pagalba.
Tai vienas iš dviejų praėjusį mėnesį priimtų griežtų draudimų po to, kai valdžios institucijos pirmiausia uždraudė moterims mokytis universitetuose.
2021 metų rugpjūtį sugrįžęs į valdžią Talibanas įvedė daug suvaržymų moterims.
Daugumai mergaičių neleidžiama mokytis vidurinėse, moterys buvo išstumtos iš daugelio valstybinių darbų, joms neleidžiama keliauti be giminaičio vyro palydos, liepta už namų sienų nešioti hidžabą, pageidautina – visą kūną, neišskiriant nė veido, dengiančią burką.
Moterims taip pat neleidžiama lankytis parkuose ir sporto salėse.
Tuo pačiu metu Afganistano visuomenė, nors didele dalimi išlieka tradicinė, pastaruosius du dešimtmečius vis palankiau vertina mergaičių ir moterų švietimą.
