Į portalą tv3.lt kreipėsi taksi vairuotojas Vytautas, kuris skundžiasi, kad jau praėjo mėnuo, o pokyčių nesimato.
Pasak vyro, naujosios taisyklės numato, kad pavėžėjų automobiliai negali turėti plafono, jie turi būti pažymėti specialiu ženklu.
„Tačiau pavėžėjų automobiliai vis dar be ženklų. Dauguma automobilių su plafonais. Keleiviai vežami naudojantis elektroninėmis ryšių priemonėmis ar taksi dispečerinių paslaugomis be leidimų vykdyti šią veiklą“, – piktinasi taksi vairuotojas.
Pasak Vytauto, nemažai pevėžėjų pažeidimų galima pamatyti tiesiog gatvėse. Kyla abejonių ir dėl kitų, kurie nėra taip tiesiogiai matomi.
„Neaišku ar tikrai visi pavėžėjai vairuotojai turi 2 metų vairavimo stažą arba nepriekaištingą reputaciją, kurios reikalauja naujieji pakeitimai“, – pastebi Vytautas.
Vyras taip pat piktinasi, kad pavėžėjais dirba labai daug imigrantų, kurie nekalba lietuviškai, o labiausiai taksi vairuotoją piktina blaivumo taisyklės, kurios taksi vairuotojams ir pavėžėjams yra skirtingos.
„Man kyla klausimas – kodėl pavėžėjas gali pavežti keleivį truputį apsvaigęs (0,4 promilės), o taksi vairuotojas negali (0,0 promilės)“, – retoriškai klausia vyras.
„Susidaro įspūdis, kad nėra užtikrinta, Seimo priimtų pakeitimų vykdymo kontrolė arba šis abejingumas yra sąmoningas“, – teigia Vytautas.
Skundžiasi eilėmis savivaldybėse
„Bolt“ vadovo Lietuvoje Andriaus Pacevičiaus teigimu, prieš ir po įstatymo įsigaliojimo įmonė bendrauja su vairuotojais, dalijasi naujausia informacija, nemokamai dalija pavežėjimo ženklus ir padeda jiems išspręsti visas su naujuoju įstatymu susijusias problemas.
Anot jo, visų naujųjų taisyklių yra laikomasi.
„Trumpasis telefono numeris, kuriuo anksčiau buvo galima išsikviesti pavėžėją, yra išjungtas“, – užtikrina įmonės vadovas.
Pasak A. Pacevičiaus, įmonė palaiko sveiku protu paremtą reguliavimą, visiems lygius, lygiai taikomus reikalavimus ir apibrėžtas taisykles.
Tačiau įmonės vadovas pripažįsta, kad problemų kyla, nes ne visi spėja įgyvendinti naujuosius reikalavimus taip greitai, kaip buvo tikėtasi.
„Besikreipiančių gauti naujus leidimus srautai vis dar yra dideli ir tai sukelia tam tikrų nesklandumų savivaldybėse. Tikimės, kad ilgainiui viskas bus puikiai sustyguota ir visos pusės galės kuo sklandžiau laikytis nustatytų taisyklių“, – tikina A. Pacevičius.
Kalbėdamas apie nuogąstavimus dėl dirbančių užsieniečių, įmonės vadovas tvirtina, kad iš visų platformoje dirbančių vairuotojų užsieniečiai sudaro iki 1 proc.
„Iki šiol nesame pastebėję išskirtinai daug neigiamų atsiliepimų apie užsieniečius vairuotojus. Apie visų vairuotojų teikiamas paslaugas vartotojai gali palikti atsiliepimus, kuriuos visuomet atidžiai peržiūri specialistai ir, esant nusiskundimams, kiekviena situacija sprendžiama individualiai“, – tikina A. Pacevičius.
Anot jo, problemų dėl lietuvių kalbos neturėtų kilti, nes kliento ir vairuotojo bendravimą supaprastina programėlės funkcijos: iš anksto už kelionę galima sumokėti nuotoliniu būdu, tiksliai nurodyti paėmimo ir kelionės tikslo vietą, visi vairuotojai naudojasi GPS žemėlapiais, todėl gali dar tiksliau ir greičiau nuvežti į nurodytą tašką.
Reikalavimų dėl blaivumo nekeis
Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vyresnysis patarėjas Aleksandras Stupenko teigia, kad Kelių transporto kodeksas ne tik nustato reikalavimus keleivių vežimo už atlygį veiklai vykdyti, bet ir kelių transporto kontrolės įgaliojimus.
Tad anot jo, kontrolė yra užtikrinama.
„Kelių transporto kodekse nustatyta, kad savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų valstybinės kelių transporto priežiūros tarnybų pareigūnai turi teisę savo ir gretimų savivaldybių teritorijose sustabdyti ir tikrinti transporto priemones, kuriomis vykdoma keleivių vežimo už atlygį veikla“, – sako specialistas.
A. Stupenko teigimu, pavėžėjams dėl blaivumo galioja bendrieji reikalavimai. Neturintiems 2 metų vairavimo stažo galioja 0 promilių reikalavimas, o turintiems didesnį stažą – 0,4 promilių.
Suvienodinti taisyklių pavėžėjams ir taksi vairuotojams specialistas nemato pagrindo.
„Taksi paslaugos yra nuolatinė veikla, o keleivių pavėžėjimas už atlygį lengvaisiais automobiliais yra nenuolatinio pobūdžio veikla – jai taikomas dalijimosi ekonomikos modelis. Artimiausiu metu dėl šios priežasties suvienodinti blaivumo reikalavimų neplanuojama, tačiau situacija bus stebima ir vertinama“, – teigia A. Stupenko.
Savivaldybė pavėžėjus tikrina
Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vadovo Andžej Dinikio teigimu, savivaldybė pavėžėjus tikrina.
„Atliekant patikrinimą atkreipiamas dėmesys, ar pavėžėjo automobilis turi atpažinimo ženklus, ar nenaudoja plafonų. Tačiau Viešosios tvarkos skyrius daugiausia dėmesio skiria tikrindamas, ar paslaugos teikiamos legaliai, ar užsakymai vykdomi laikantis nustatytos tvarkos.
Siekiama išsiaiškinti ar tam tikri pavėžėjų veiksmai nėra susiję su potencialiu tiek kliento apgaudinėjimu, tiek valstybei privalomų mokėti mokesčių slėpimu“, – tvirtina specialistas.
VMI duomenimis, gyventojų, vykdančių su keleivių vežimu susijusią veiklą, skaičius kasmet auga. Pernai šią veiklą vykdė 17,7 tūkst. gyventojų. 2018 metais tokių gyventojų buvo 13,3 tūkst., o 2017 metais – 7,3 tūkst. gyventojų.
