Jie perka lietuviškas prekes, įstrigusias prie Kinijos, o taip pat žada investuoti mūsų šalyje šimtus milijonų.
Gitano Nausėdos vakar pasakyti žodžiai kad klaida ne Taivaniečių atstovybė Vilniuje, o jos pavadinimas, kuris su juo nebuvo derintas, sutrikdė Gabrielių Landsbergį. Versijos vėl nesutampa – Užsienio reikalų ministras Prezidento žodžius neigia.
„Su prezidentu prieš atidarant atstovybę buvo ne tiktai derinta, bet buvo aktyviai koordinuoti visi veiksmai. Daugiau nenorėčiau šito klausimo aptarinėti, dėl to, kad, kaip matome, nacionalinės politikos tam tikros detalės greitai persikelia į užsienio politiką ir to turbūt nei prezidentas, nei aš nenorėtume“, – teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
O pasaulio žiniasklaidos antraštės jau mirga. Vakarų spauda suskubo ištransliuoti Nausėdos žinią apie įvardintą klaidą. Kinijos valstybinė žiniasklaida, taip pat tą skelbė. Tik su džiaugsmu, kad Lietuva pagaliau suprato savo elgesio pasekmes ir sveikino Nausėdos pareiškimą.
„Pripažinti savo klaidą yra teisingas žingsnis, tačiau svarbiau imtis veiksmų, kad būtų ištaisytas klaidingas veiksmas, sukuriantis klaidingą įspūdį apie „viena Kinija, vienas Taivanas“, ir grįžti į vienos Kinijos principo laikymosi kelią“, – sako Kinijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbin.
Landsbergis sako, kad su Nausėda akis į akį susikalba, bet vėliau viešumoje transliuojamos skirtingos mintys.
„Kartais taip atsitinka, kad jie skiriasi nuo vėliau viešumoje išreikštos pozicijos ir tada mes dažnai turime nustebti tie, kurie bendraujame, todėl, kad viduje kalbamės kita intonacija ir atrodo labai konstruktyviai ir vieni kitus suprantame. Vėliau, matyt, yra tam tikri aspektai, kurie situaciją pakeičia“, – teigia G. Landsbergis.
„Vertinti turbūt aš nenorėčiau, nes jūs matyt, kad matėte ir patys ne vieną prezidento pareiškimą, kuris buvo padarytas ir Lietuvos, ir tarptautinėje žiniasklaidoje, tai man šiek tiek apmaudu, kad yra tokia situacija, bet tikiu, kad ir tokią situaciją mes išspręsime“, – kalba Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Nesutarimus Lietuvos vidaus politikoje girdi ir pats Taivanas, bet šiandien konferenciją surengęs Taivano Užsienio reikalų viceministras nekomentavo Lietuvos vidaus politikos.
„Reikšmė yra pavadinime. Taipėjus pristato tik miestą, o „Taivaniečių“ yra aiškesnis, kalbant apie identitetą. Tikiuosi, kad tai yra dviejų šalių sutarimas. Žinoma, mes pastebėjome žinutę jūsų žiniasklaidoje, bet nenorėtume komentuoti vidaus politikos“, – sako Taivano užsienio reikalų viceministras Harry Ho-Jen.
O atstovybės Vilniuje vadovas pranešė, kad Lietuvai jo šalis padės investuodama šimtus milijonų.
„Taivanas ruošia investicinį fondą su 200 mln. JAV dolerių pradiniu kapitalu investuoti į Lietuvos pramonė šakas, kurios yra strategiškai svarbios abiems šalims, taip norima sukurti ilgalaikius ekonominius ryšius“, – teigia Taivaniečių atstovybės Lietuvoje vadovas Eric Huang.
Skaičiuojant eurais, tai beveik 177 milijonai. Investuoti ketinama į elektronikos, puslaidininkių ir kitų aukštų technologijų įmones.
„Lietuviškos lazerių technologijos turi gerą reputaciją ir galėtų būti įtrauktos į puslaidininkių gamybą Taivane. Tam yra daug potencialo“, – sako E. Huang.
Pirmosios investicijos, Lietuvą pasieks dar šiemet, bet Taivanas jau dabar bando padėti ir Kinijos rūstybės sulaukusiems Lietuvos verslininkams. Šiomis dienomis valstybinė Taivano alkoholio kompanija nupirko 20 tūkstančių lietuviško romo butelių, kurie turėjo keliauti į Kiniją. Taivaniečiai daugiau pradėjo pirkti ir lietuviško alaus.
„Mūsų partneriai pradėjo siųsti žinutes, kad žiūrėkit, kaip čia Lietuvos produkciją mėgsta, patys taivaniečių vartotojai pradėjo fotografuoti mūsų produkciją, dėti į socialines medijas, dabar prieš Kalėdas įsidėjo Užsienio reikalų ministerija Taivano į savo puslapį, kad ką galit gero padaryt per Kalėdas, tai palaikyti lietuvius ir pirkti jų produkciją“, – sako „Volfas Engelman“ vadovas Marius Horbačiauskas.
Kaune įsikūrę aludariai 7 metus tiekė produkciją į Kiniją, šiemet tikėjosi ten parduoti jau 2 milijonus litrų gėrimų, bet vasarą visi užsakymai sustojo.
„Gavom informaciją iš savo partnerių, kad produktai metami iš lentynų, lietuviškos kilmės produktai nebėra pageidaujami, yra didžiulis negatyvas apie Lietuvą žiniasklaidoje. Sakyčiau tarp 300 ir 500 tūkstančių eurų per metus gali būti nuostolis“, – kalba M. Horbačiauskas.
Kai kurių lietuvių verslininkų konteineriai įstrigo ir prie Kinijos uostų. Taivaniečiai bando padėti ir jiems – patys perims daugiau nei 120 jūrinių konteinerių su lietuviškomis prekėmis už beveik pusantro milijono eurų.
„Daugybė dalykų, kuriuos jūsų šalis padarė, demonstruoja, kad Lietuva ir Taivanas yra bendraminčiai. Jūsų šalis ne tik įkvepia mūsų žmones, bet taip pat ir parodo, kad mes nesame vieni“, – tikina H. Ho-Jen.
„Jei pažiūrėsite į agresyvų Kinijos elgesį Taivano prekybos atžvilgiu, jūs pamatysite, kad taivaniečiams jau nebėra siurprizas niekas, ką Kinija daro Taivanui“, – sako E. Huang.
Taivanas žada atverti savo rinką ir lietuviškiems grūdams bei pieno produktams, derėsis dėl kitų bendradarbiavimo galimybių.
