Labiau nei kultūra ar turizmu Taivanas garsėja savo pasiekimais informacinių technologijų srityje ir ilgus metus trunkančiu konfliktu su Kinija. Todėl nenuostabu, jog daugeliui jis išlieka neatrasta žemė. Vis dėlto sala puikuojasi įspūdingu kraštovaizdžiu, sostinė Taipėjus – visą parą trunkančiomis linksmybėmis, o taivanietiškai virtuvei galvą lenkia daugelis kitų azijiečių.
„Tai šalis, kuri tiesiog palies jūsų širdį“, - teigia daugelis kelioninių knygų. Iš tiesų, žaliuojančių kalnų, pusmėnulio formos paplūdimių, aukštosios mados bei amatininkų krautuvių, senovinių šventyklų ir modernių vandens pramogų parkų mišiniui abejingų likti neturėtų. O vietiniai tik dėkingai šypsosis, kad nusprendėte aplankyti būtent jų šalį.
Taivaną ir žemyninę Kiniją skiria vos 150 kilometrų. Nors Taivano teisinis statusas yra ginčytinas ir šalis formaliai nėra Jungtinių Tautų narė, tačiau faktiškai Taivanas veikia kaip atskira valstybė.
Šimtmečius sala buvo gyvenama pirmykščių genčių. Rašytinė istorija siejama tik su XVII a. daline olandų ir ispanų kolonizacija. Vis dėlto pirmieji salą pastebėjo portugalai. „Ilha Formosa“, - teištarė jie. Lietuviškai tai reiškia „gražioji sala“. Iš čia ir kilo senasis Taivano pavadinimas – Formosa. Olandus vėliau nurungė kinai. Bet ir šie salą valdė neilgai – XIX a. taikos sutartimi buvo priversti ją perleisti japonams. Japonai Taivaną valdė net iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos ir turėjo lemiamos įtakos šalies išsivystymui. Jų laikotarpiu sukurta infrastruktūra naudojama iki šių dienų.
Todėl nestebina, kad senoji karta laisvai šneka japoniškai. Viešbučiuose ar kituose paslaugų centruose šalia anglų kalbos dažnai vartojama ir japonų. Tik dabar anglų atsikovoja savo kaip pirmosios užsienio kalbos statusą šalyje. Šalies šiaurėje įsigalėjusi klasikinė kinų mandarinų kalba, o pietuose – taivaniečių. Tačiau kiniškai kalba visi, o turistų pastangos pasakyti bent kelias frazes vietine kalba susilaukia šiltų taivaniečių emocijų.
Nuo 1949 metų, kai komunistinė kinų vyriausybė įkėlė koją į salą, šalies ekonomika augo kaip ant mielių. Taivano sėkmės istorija tęsiasi iki šiol – tai viena labiausiai išsivysčiusių valstybių Azijoje ir keturiolikta daugiausiai prekiaujanti valstybė pasaulyje. Ji taip pat viena iš tankiausiai apgyvendintų: 36 000 kvadratinių metrų salos teritorijoje telpa per 23 milijonus gyventojų.
Dauguma keliautojų pažintį su šalimi pradeda Taipėjuje, kur į dangų įsirėžęs stūkso aukščiausias pasaulyje dangoraižis – „Taipėjus 101“. Jis įtrauktas į Gineso rekordų knygą bei yra vienas iš naujųjų septynių pasaulio stebuklų, taip pat vienas iš septynių inžinerijos stebuklų. „Taipėjaus 101“ statybų metu buvo stengiamasi įtraukti kuo daugiau kiniškos kultūros elementų. Stilizuoti drakonai nutūpę kampuose, kiekviena statinio pusė papuošta apvaliu raudonu disku, menančiu senovinę Kinijos monetą, o dangoraižio konstrukcijos stabilumą užtikrina aštuonios kolonos. Buvo manoma, kad visi šie atributai atneš sėkmę okupantams (t. y. kinams).
Be inžinerijos stebuklų, Taipėjus yra laikomas pirkėjų rojumi. Mieste daug modernių prekybos centrų, siūlančių aukščiausios klasės prekes. Kaip bebūtų, daug smagiau yra išbandyti tikrąją taivanietišką tradiciją – apsilankyti naktinėse gėlių ar maisto parduotuvėlėse. Rekomenduojama nepraleisti ir naktinio turgaus „Gyvačių“ alėjoje. Ten vis dar parduodamas gyvačių vynas ir patiekalai iš jų mėsos. Esant Taivane dar verta įsigyti nefrito dirbinių, originalių kompiuterio detalių ar kiniškos arbatos. Tiesa, prieš ką nors pirkdami, nepamirškite apsirūpinti maišeliais: dėl aplinkos apsaugos jie Taivane ribojami.
Nors Taivanas yra itin industrializuota šalis, ji drauge siekia išsaugoti savo senovinę kultūrą ir devynias išlikusias čiabuvių gentis. Dabar čiabuviai sudaro vos du procentus visų gyventojų ir šneka archajiškomis austroindoneziškomis kalbomis. Wulai, mažas miestelis Taipėjaus apylinkėse, yra puiki vieta susipažinti su keliomis išlikusiomis gentimis, stebėti jų šokius ar įsigyti tradicinių dirbinių.
Išvertus Wulai reiškia „karštas ir nuodingas“. Tikriausia, dėl savo karštųjų vandens versmių, kitaip vadinamų „žemės ašaromis“. Jos garsėja gydomosiomis savybėmis. Karštosiomis versmėmis galima mėgautis ne tik prabangių viešbučių teritorijose, bet ir gryname ore nemokamai. Patogiai įsitaisius malonu gėrėtis tankiais miškais, upėmis ir jūros pakrante. Vienintelė taisyklė – privaloma nusimesti visus drabužius ir patogiai susisegti plaukus.
Belieka tik pridurti, kad Taivanas ne tik palies, bet ir užkariaus jūsų širdį.
