Norėdamas padėti investuotojams išvengti dažniausiai pasitaikančių ir daug pinigų kainuojančių klaidų JAV televizijos laidos „Mad Money“ vedėjas Jimas Crameris pateikė keletą taisyklių, kaip derėtų investuoti, rašo portalas CNBC.
„Jei vadovausitės mano taisyklėmis, jums turėtų pavykti atpažinti pasitaikiusias galimybes, - teigė jis. – Jums taip pat pavyks išvengti pinigų praradimo, kai to galima išvengti, ir nesvarbu kokios bus aplinkybės: ar Europos žlugimas, ar lėtėjantis Kinijos augimas, ar net rekordines aukštumas pasiekusios naftos kainos.“
Pats J. Crameris šiomis taisyklėmis vadovavosi per visą savo 30 metų investavimo karjerą. Tai jis darė net ir vadovaudamas stambiam rizikos draudimo fondui, kuriame jam pavyko pasiekti 24 proc. metinio pelno augimą atskaičius mokesčius.
Štai penkios J. Cramerio taisyklės norintiems tapti geresniais investuotojais.
Neįklimpkite iki kelių, kai esate neteisus. Didis ekonomistas Johnas Maynardas Keynesas visuomet sakydavo: „Kai faktai pasikeičia, aš keičiu savo nuomonę.“
Pasak J. Cramerio, viena iš lengviausiai daromų klaidų yra atsisakymas pakeisti savo nuomonę, kai įrodoma, jog faktai buvo klaidingi. Tai yra vienas iš sudėtingiausių dalykų, kuriuos turi padaryti emocionaliausi investuotojai ir prekybininkai akcijomis, tačiau tai yra esminis gero investuotojo bruožas.
„Paminti savo pasididžiavimą niekada nėra lengva, tačiau kuo ilgiau užsispyrę laikysitės savo nuomonės, tuo mažiau liks laiko pasinaudoti pasikeitusia situacija ir iš jos pasipelnyti“, - pataria J. Crameris.
Kaina turi reikšmės. Kaina yra tokia svarbi, kad jai pakankamai nukritus investuotojai pradeda noriai pirkti akcijas tų kompanijų, kurios jiems net nepatinka.
J. Crameris niekada nepatars pirkti akcijų, jei manys, kad byra pamatas, ant kurio stovi visa kompanija.
Paprastai yra didelė erdvė tarp geriausios rūšies kompanijų ir tų, į kurias neverta investuoti. Įprastomis sąlygomis, jei prastesnės kompanijos akcijos nukrenta iki tam tikro lygio, kuomet tampa labai pigu ir nesinori praleisti pasitaikiusios progos, J. Crameris mano, kad yra normalu įsigyti tokios įmonės akcijų, net jei turite prastą nuomonę apie šią kompaniją. Tokiu atveju kaina tikrai turi reikšmės.
Tačiau kaip žinoti, kuomet kaina yra tinkama? Anot J. Cramerio tai yra slankiojanti skalė, kur kuo geresnei kompanijai investuotojai turėtų skirti daugiau pinigų. Spekuliantams jis pataria ieškoti kompanijų, kurios yra paliktos mirti, tačiau skyrus joms daugiau dėmesio būtų galima jas atgaivinti. Vis dėlto, ekspertas patarė pasidomėti, ar nėra svarstoma kompanijos bankroto galimybė. Jei bankrotas nėra svarstomas kaip vienas iš pasirinkimų, tuomet, J. Cramerio nuomone, nepatrauklios kompanijos įsigijimas už patrauklią kainą būtų protingas žingsnis.
Nesivadovaukite užuominomis, kurias pateikia žemesnio lygio kompanija. Kai prastesnio lygio kompanija teigia, kad reikalai jų veiklos sektoriuje klostosi blogai, nepriimkite to už gryną pinigą. Pasak J. Cramerio, silpnesni rinkos veikėjai visuomet siekia perduoti savo nesėkmes visai pramonės sričiai. Tokiu atveju svarbu, kad investuotojai atpažintų pasiteisinimus.
Jei kompanijai nuolat nesiseka ir dėl prastų savo rezultatų ji kaltina prastą aplinką, J. Cramerio manymu, didelė tikimybė, kad jos konkurentai sakys visai ką kitą. Be to, blogos vienos kompanijos naujienos nebūtinai reiškia, kad tai bus bloga žinia ir kitai tame pačiame sektoriuje veikiančiai įmonei. J. Crameris pažymėjo, kad investuotojai negali daryti prielaidos, jog visos tos pačios pramonės srities kompanijos yra lygiavertės.
Netikėkite triukšmingomis reklamomis. Ekspertas pataria nesidžiaugti visais netikėtais pakilimo ženklais. Jei kompanijos paskelbti metiniai finansiniai rezultatai rodo, kad kompanijos uždarbis iš vienos akcijos yra didesnis nei prognozavo analitikai, tuomet visi apie tai rašys kaip apie netikėtą pakilimą.
„Akcijos turėtų kilti tuomet, kai su jomis susietos pagrindinės kompanijos atneša didesnius pelnus nei buvo tikėtasi, - aiškina J. Crameris. – Tačiau tai, kas žiniasklaidoje yra vadinama netikėtų pakilimu, ir tai, kas per ketvirtį iš tikrųjų sužavi profesionalus, yra du skirtingi dalykai.“
Jis taip pat pabrėžė, kad žiniasklaidos antraščių kūrėjai neskiria ribos tarp aukštos kokybės netikėto pakilimo ir „prastos kokybės, apgaulingo“ netikėto pakilimo, o investuotojai šiuos du dalykus puikiai skiria.
Aukštos kokybės netikėtas pakilimas atsiranda iš didesnių nei buvo prognozuota pardavimų, kurie atneša didesnį nei tikėtasi pelną, tenkantį vienai akcijai. Pagerėję pardavimai reiškia, kad padėtis pramonės šakoje gerėja ir vis daugiau žmonių perka kompanijos gaminamus produktus, tai gali reikšti ir tai, kad kompanija įgyja vis daugiau rinkos dalies. Bet kokiu atveju tai yra geras ženklas kompanijai.
Prastos kokybės netikėtas pakilimas yra paremtas vien tik geresniu uždarbiu, tenkančiu vienai akcijai, nei pardavimais. Tokiu atveju netikėtas pakilimas neatsiranda dėl pagerėjusio verslo, tačiau dėl to, kad vadyba sumažino išlaidas, pakeitė savo apskaitos praktiką ar supirko įmonės akcijas. Nei vienas iš šių dalykų nerūpi Volstrito analitikams. Vietoj to jie nori matyt kompanijos sugebėjimą atnešti geresnius nei tikėtasi pardavimų rezultatus.
Kritiškai vertinkite komentarus. Viena iš įgimtų ir apgaulingų klaidų, anot J. Cramerio, manyti, kad televizijoje rinkas kritikuojantys asmenys visuomet sako tiesą. Jis pataria netapti jų aukomis. Akcijų rinkos nemėgstantys žmonės yra ne ką atviresni ar mažiau suinteresuoti nei tie, kurie palankiai atsiliepia apie rinką ir/arba atskiras akcijas.
Investuotojai turėtų lygiai taip pat atsargiai vertinti abiejų tipų biržų spekuliantus. Tačiau daugeliui žmonių atrodo, kad kritiška nuomonė apie rinkas ar atskiras akcijas automatiškai didina pasisakančiojo patikimumą.
Tačiau J. Crameris teigia, kad žiniasklaidoje rinką kritikuojantys asmenys nebūtinai stengiasi jums padėti.
Kai žmonės mato tam tikrą akcijų rūšį rekomenduojantį komentatorių, jie automatiškai galvoja, kad jam priklauso šios akcijos ir dėl to jis jas giria. Tačiau niekas negalvoja, kad akcijų biržą kritikuojantis komentatorius tiesiog bando numušti akcijų kainas tam, kad vėliau galėtų jas įsigyti už mažesnę kainą.
J. Crameris pataria visuomet kritiškai vertinti viską, ką tokie komentatoriai sako per televiziją ar ką perskaito spaudoje.
