Didžiausias potvynis per pastaruosius 50 metų Tailande nusinešė per 700 gyvybių, be gyvenamos vietos paliko šimtus tūkstančių gyventojų ir sunaikino ketvirtadalį didžiausios pasaulio ryžių eksportuotojos derliaus.
Negana to, vandens upės pramoniniuose Tailando parkuose sukėlė didelio masto krizę bendrovėms – per pastaruosius 20 metų šalyje atidaryta ne viena pagrindinė automobilių ar elektronikos pramonės gamykla. Šiandien daugelis jų skęsta, logistikos grandinės nutrūko, gamintojai priversti skaičiuoti milžiniškus nuostolius ir didinti kainas.
Standžiųjų diskų krizė
Bene labiausiai nuo potvynių nukentėjo standžiųjų diskų pramonė. Tailandas yra antras pasaulyje pagal pagaminamų standžiųjų diskų skaičių. Jo pramoniniuose parkuose įsikūrę daugelio didžiųjų gamintojų pagrindinės gamyklos. Šios rinkos lyderė „Western Digital“ buvo priversta uždaryti dvi pagrindines gamyklas, sukuriančias 60 proc. jos produktų. Nuo tos dienos bendrovės akcijos atpigo beveik 10 proc., o jos atstovai prognozuoja, kad šį ketvirtį nepagamins paklausai patenkinti reikalingo diskų skaičiaus.
Tyrimų bendrovė „IHS iSuppli“ prognozuoja, kad potvyniai nusineš „Western Digital“ lyderės poziciją ir metų pabaigoje ji tenkinsis trečiąja vieta. Jos konkurentės „Seagate” gamyklos užlietame Tailande vis dar veikia, tačiau kenčia nuo detalių stygiaus, todėl bendrovė priversta lėtinti gamybos tempus.
Sausi iš balos neišlips ir smulkesni rinkos dalyviai, kaip „Samsung“ ir „Hitachi“. Nors jų pagrindinės gamyklos ir yra kitose pasaulio vietose, standžiųjų diskų gamybai reikalingos detalės atkeliauja iš Tailando.
Baigiasi atsargos
Užsidariusios ir lėčiau veikiančios gamyklos eiliniams vartotojams reiškia produktų deficitą ir aukštesnes kainas. Didžioji dalis nepagamintų standžiųjų diskų būtų nukeliavę į nešiojamuosius ar internetinius kompiuterius, todėl bent pusę metų jų gamintojai jaus šios detalės stygių. „IHS iSuppli” prognozuoja, kad dėl šios priežasties pirmąjį kitų metų ketvirtį parduotuvėse gali pritrūkti nešiojamųjų kompiuterių.
Kai kuriems gamintojams tai gali atsitikti ir anksčiau. „Asus” pripažino, kad jų sandėliuose gulinčių standžiųjų diskų užteks tik iki šio mėnesio pabaigos, o, pasak bendrovės finansų direktoriaus Davido Chango, galimybių juos pakeisti kuo nors kitu labai nedaug. Analitikai prognozuoja, kad iki kovo mėnesio bendrovės ras būdų apeiti susidariusią padėtį: pradės naudoti kituose regionuose gaminamus standžiuosius diskus ar pereis prie SSD tipo laikmenų.
Vienų šaltinių duomenimis, standieji diskai dėl potvynių pabrango 20–40 proc., kiti skaičiuoja, kad kainos didėjo kelis kartus. „Acer“ tapo vieni pirmųjų didžiųjų kompiuterių gamintojų, pripažinusių, kad dėl to didins ir kompiuterių kainas. „Pamatėme augančias standžiųjų diskų kainas ir pradėjome didinti kainas ateities sandoriams, kad galėtume susidoroti su augančiomis išlaidomis”, – naujienų agentūrai „Reuters” teigė bendrovės prezidentas Jimas Wongas.
Riboja kiekį
Situacija mažmeninėse parduotuvėse šiandien primena sovietinius laikus. „Beveik visos parduotuvės, kuriose pirkdavau standžiuosius diskus, šiandien jų visiškai neturi. Dar turinčios man sutinka parduoti tik po vieną diską, kai seniau vienu metu pirkdavau po 25–50”, – „Reuters” sakė Bostone įsikūrusios kompiuterių taisyklos savininkas Craigas Marinas. Didelės internetinės parduotuvės taip pat laikosi tos pačios politikos: „Newegg“ vienam klientu riboja parduodamų standžiųjų diskų skaičių iki vieno, NCIX – iki dviejų.
Baigiantis produktų atsargoms jų kainos auga kaip ant mielių, pavyzdžiui, pricegrabber.com duomenimis, „Western Digital Caviar Green” 1,5 TB talpos standusis diskas pabrango nuo 90 iki 200 JAV dolerių.
„Spekuliantai apgaudinėja rinkos dalyvius ir kai kuriais atvejais uždirba milžinišką pelną iš Tailando problemų”, – pareiškė bendrovės „NetGear”, naudojančios standžiuosius diskus duomenų saugykloms kurti, vadovas komercijai Shane’as Buckley. Anot jo, kai kurie tiekėjai kainas padidino daugiau nei dvigubai.
Lietuva – ne išimtis. Nors šalies internetinėse parduotuvėse standžiųjų diskų stygiaus dar nesijaučia, kalbų apie ribojamus pirkimo kiekius taip pat negirdėti, tačiau kainos jau didėja. Vienoje šalies internetinėje parduotuvėje spalio pabaigoje buvo įdėtas pranešimas, kad artimiausiu metu dėl potvynių didės standžiųjų diskų, o kartu ir kompiuterių kainos. Palyginti šiandienines kainas su kainomis prieš potvynius, vieni standieji diskai pabrango keliasdešimt litų, o kitų kainos ūgtelėjo net keletą kartų.
Kliuvo visiems
Nuo potvynių nukentėjo ne tik standžiųjų diskų pramonė, bet ir kitų elektroninių komponentų gamintojai bei automobilių pramonė. Pastarųjų atstovai šiandien priversti samdyti narus, kad šie išgelbėtų itin brangius ir sunkiai pagaminamus gamybos įrenginius. Kiti krauna likusias detales į medines valteles, kurios jas gabena link vandens neužlietų vietovių.
Itin nepasisekė Japonijos bendrovėms. Jos buvo vienos aktyviausių investuotojų Tailande, o šiandien daugiau nei 450 iš 2 tūkst. jų gamyklų užsemtos. Susidariusi situacija kiršina vietos gyventojus ir investuotojus. Pastarieji reikalauja kompensacijų ir grasina iškelti gamyklas, o pirmieji pyksta, kad valdžia pirmenybę teikia verslininkams.
Pavyzdžiui, praėjusią savaitę rytinio Bankoko gyventojai sugriovė apsauginį barjerą, kuris nukreipė vandenį į jų kaimynystę, todėl iškilo pavojus, kad bus užlietas netoliese esantis pramonės parkas. Vietos valdžiai teko rinktis tarp žmonių gerovės ir svarbaus ekonominio objekto. Buvo pasirinktas pastarasis ir barjeras vėl greitai iškilo
Nepasimokė
Dalis bendrovių katastrofos bandė išvengti, tačiau ne visai sėkmingai. Puslaidininkių gamintojas „Hana Microeletronics” prasidėjus potvyniams perkėlė dalį įrangos į antrąjį gamyklos aukštą, dalį išgabeno į kitas Tailando vietas. Įrangai, kuri buvo per sunki perkelti, bendrovės darbininkai bandė pastatyti sandarią, vandens nepraleidžiančią patalpą. Tačiau griuvus nuo potvynio saugančioms sienoms projektas nebuvo baigtas ir šiandien brangi įranga apsemta vandens.
Kodėl praėjus pusmečiui po cunamio Japonijoje, kai kilo panaši suirutė, pasaulio bendrovės nepadarė namų darbų, nepasiruošė naujoms gamtoms išdaigoms ir antrą kartą užlipo ant to paties grėblio? Daugelis jų priprato kritinėms detalėms naudoti liesas tiekimo grandines, ypač vietose, kuriose dažnos stichinės nelaimės.
„Nemažai bendrovių niekada nežengia žingsnio atgal ir nemato viso vaizdo, kur jų tiekimo grandinėse slypi potencialios problemos. Tai tampa itin aktualu, kai tiekimo grandinės jungtys išsibarsto po visą pasaulį, – „Wall Street Journal” sakė konsultavimo bendrovės „McKinsey & Co.” partneris Yogeshas Malikas. – Yra geologiškai pažeidžiamų vietų, kur vieną dieną kažkas gali nutikti – tai žinomi dalykai. O tiekimo grandinės vadybininkai linkę gyventi ant ribos ir gesinti gaisrus, o ne vertinti, kas blogo gali atsitikti.”
Logistikos ekspertas Danielius Corstenas „Financial Times” tikino, kad prieš keletą metų įvykus panašiai katastrofai, kaip potvyniams Tailande, bet kuris tiekimo grandinės vadybininkas galėjo savo vadovui pareikšti, kad tai force majeure – neišvengiamas ir nekontroliuojamas įvykis.
„Šiandien taip pasiteisinti jie negali. Žvelgiant iš akcininkų ir klientų perspektyvos bendrovės, kurios tokiai nelaimei neturėjo plano, yra kaltos dėl neatsakingo elgesio”, – sakė jis.
FAKTAI
Potvynio padarinia
Tailando finansų ministras Thirachai Phuvanatnaranubala prognozuoja, kad potvynio nuostoliai sieks 1,7 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.
Palyginimui: 2004 metų cunamis šaliai kainavo 0,3 proc. BVP, o kovo mėnesio žemės drebėjimas ir cunamis Japonijai atsiėjo 0,1 proc. BVP.
Tyrimų bendrovė „HIS iSuppli“ prognozuoja, kad ketvirtąjį šių metų ketvirtį standžiųjų diskų bus pagaminta trečdaliu mažiau, o kainos, palyginti su šiuo ketvirčiu, padidės apie 10 procentų.
