Arabų šalių vadovams – paskutinė galimybė susitarti dėl bendrų pozicijų derybose su Izraeliu ir JAV. Ketvirtadienį prestižiniame Egipto Šarm al-Šeicho kurorte šios šalies vadovas Hosni Mubarakas priima Jordano ir Palestinos Savivaldos lyderius, o jau penktadienį Egipto sostinėje Kaire turėtų paaiškėti, kurios arabų šalys dalyvaus kitą savaitę prasidėsiančioje Artimųjų Rytų taikos konferencijoje JAV Anapolio mieste.
Dangus virš Anapolio niaukstosi
Apie savo ketinimus prisidėti prie derybų proceso H. Mubarakas trečiadienį informavo Egipte apsilankiusį specialųjį Artimųjų Rytų derybų kvarteto (JAV, JT, ES, Rusija) pasiuntinį, buvusį Didžiosios Britanijos ministrą pirmininką Tony Blairą. Egipto prezidentas susitikimo metu patvirtino, jog jo šaliai taikos konferencijoje atstovaus šalies užsienio reikalų ministras Achmadas Abū al-Ghaibas.
T. Blairas pastaruoju metu keliauja po Artimųjų Rytų sostines, bandydamas įkalbėti arabų šalių lyderius neblokuoti vienos svarbiausių pastarojo meto JAV prezidento George‘o W. Busho administracijos diplomatinių iniciatyvų.
Pagal pirminį sumanymą, Anapolio konferencija turėtų iš pavojingo sąstingio išjudinti Izraelio ir arabų šalių dialogą Palestinos valstybės įkūrimo klausimu. Joje iš viso pakviesti dalyvauti 49-ių valstybių ir įtakingiausių tarptautinių organizacijų atstovai. Tačiau jau dabar yra pakankamai aišku, jog viena didžiausių taikos proceso kliūčių gali būti netgi ne konkretūs palestiniečių ir izraeliečių nesutarimai būsimos Palestinos valstybės teritorijos ar palestiniečių pabėgėlių statuso, o būtent pačių arabų valstybių vadovų ir kitų įtakingų regiono jėgų nesugebėjimas susitarti tarpusavyje.
Štai arabų „Al-Jazeera“ atkreipia dėmesį, jog dalyvauti Anapolio derybose nebuvo pakviesta radikali islamistinė „Hamas“ grupuotė, JAV laikoma teroristine organizacija, tačiau turinti savo žinioje svarbų politinį svertą – Gazos Ruožo kontrolę. Tai ženkliai mažina tikimybę, jog Anapolyje pasiektus susitarimus, kad ir kokie pozityvūs ir daug žadantys jie galėtų būti, pavyktų sėkmingai įgyvendinti. Pastaruoju metu Palestinos Savivaldos prezidento Mahmoudo Abbaso vadovaujamos „Fatach“ partijos ir „Hamas“ santykiai ne tik negerėjo, bet ir buvo dar labiau aptemdyti kruvino incidento per buvusio Palestinos lyderio Yassiro Arafato mirties metinių minėjimą Gazoje.
Daug žvilgsnių – į Libaną
Tai, kad arabų šalių vyriausybėms gali būti sudėtinga rasti bendrą kalbą, liudija ir tas faktas, jog Saudo Arabijos karalius Abdullah ir Sirijos prezidentas Basharas al-Assadas, preliminariais duomenimis, atsisakė dalyvauti „mažajame“ Šarm al-Šeicho suvažiavime.
Izraelio naujienų portalo „Haaretz.com“ apžvalgininkų vertinimu, galima atsisakymo priežastis – besitęsianti politinė krizė Libane, kur Saudo Arabija ir Sirija stovi priešingose barikadų pusėse. Trečiadienį Libano parlamente turėję įvykti šalies prezidento rinkimai eilinį kartą buvo nukelti, šios itin konfesiniu atžvilgiu susiskaldžiusios šalies politikams ir toliau nesugebant susitarti dėl visiems prieinamos kandidatūros.
Penktadienis – paskutinė diena, kai pagal šalies kontituciją gali būti išrinktas naujasis prezidentas. Priešingu atveju Libanas, iki šiol negalintis atsigauti po 1975 – 1990 metų pilietinio karo, gali nugrimzti į gilią konstitucinę krizę, kurios galimi padariniai, ko gero, kelia nerimą daugeliui regiono šalių.
Sirijos diplomatinis „šokis“
Kokie yra tikrieji Sirijos ir Saudo Arabijos ketinimai, turėtų paaiškėti po penktadienį Kaire vyksiančio Arabų Lygos valstybių užsienio reikalų ministrų suvažiavimo, teigia „Haaretz.com“. Tikimasi, jog šios dvi šalys, dėl savo geostrateginės padėties itin svarbios taikos proceso eigai, visgi nepraleis progos sudalyvauti didžiajame taikos forume ir pabandyti derybų metu išspausti sau kuo daugiau naudos.
Sirija pastaruoju metu stengiasi laikytis aktyvios pozicijos. Ji ir toliau kelia Izraeliui reikalavimą pasitraukti iš 1967 metų karo metu okupuotų Golano aukštumų, ir bando šį klausimą įtraukti į artėjančios taikos konferencijos darbotvarkę.
Šiam tikslui neabejotinai turėjo pasitarnauti pirmadienį įvykęs pirmasis Sirijos prezidento B. al-Assado ir kaimyninės Jordanijos karaliaus Abdullah, vieno artimiausių Vakarų sąjungininkų regione, susitikimas. Beveik tuo pačiu metu kaip alternatyvi spaudimo priemonė Vakarų atžvilgiu buvo panaudota Sirijos užsienio reikalų ministro kelionė į Irano sostinę Teheraną, kur šios šalies prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas antradienį nepraleido progos vėl prabilti apie JAV tariamai rezgamas pinkles, kurių tikslas – „pajungti visas arabų šalis sionistiniam režimui“.
Saudo Arabijos pareigūnai anksčiau taip pat yra skeptiškai įvertinę JAV ir Izraelio pastangas Anapolyje pasiekti kokių nors ryškesnių rezultatų, primena BBC.
