Liepos 5 dieną, sekmadienį, 11.00 val. Taikomosios dailės muziejuje tris Lietuvos tūkstantmečio tarptautines parodas atidarys Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, Lietuvos tūkstantmečio paminėjimo valstybinės komisijos pirmininkas.
17 val. parodos „Lietuva senuosiuose istorijos šaltiniuose“, “Vavelis Vilniuje. Nuo Jogailaičių iki Abiejų Tautų Respublikos pabaigos“ ir 18 val. „Baltų menas“ bus pristatomos Lietuvos kultūros, mokslo ir meno visuomenei. 18.30 val. įvyks senosios muzikos koncertas „Tempesta di dolcezza“, kurio metu bus atliekamos itališkos arijos ir instrumentinės kanconos, skambėjusios Abiejų Tautų Respublikos valdovų dvare.
Lietuvos tūkstantmečio tarptautinė paroda „Lietuva senuosiuose istorijos šaltiniuose“
Tarptautinė parodos „Lietuva senuosiuose istorijos šaltiniuose“ ekspozicijai buvo atrinkti unikalūs dokumentai, atspindintys Lietuvos valstybės ir visuomenės ištiso tūkstantmečio raidą – nuo pirmojo Lietuvos vardo paminėjimo 1009 m. Kvedlinburgo analuose iki Lietuvos valstybingumo atkūrimo ir integracijos į NATO ir Europos Sąjungą. Vertingiausi parodos eksponatai – Kvedlinburgo analai, Mindaugo, Gedimino ir kitų Lietuvos valdovų raštai, Krėvos sutarties ir Liublino unijos aktai, Abiejų Tautų Respublikos padalijimų, tautinio atgimimo dokumentai, 1991 m. kovo 11 d. aktas, seniausi žinomi žemėlapiai, kiti leidiniai.
Per 200 ekspozicijai atrinktų dokumentų ar jų faksimilių Lietuvoje bus eksponuojami pirmą kartą – parodos laikotarpiui jie atvežti iš Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos, Vokietijos, Švedijos, Austrijos, Vatikano ir kitų šalių archyvų ar bibliotekų; kiti parodoje eksponuojami dokumentai buvo atrinkti iš gausių Lietuvos archyvų, bibliotekų ir muziejų fondų.
Parodoje ne tik išryškinami svarbiausi Lietuvos istorijos momentai, bet ir atskleidžiami tradiciniai istoriniai regioniniai bei visos Europos politiniai, diplomatiniai, kultūriniai ryšiai.
Paroda Taikomosios dailės muziejuje veiks iki spalio 4 d.
1569 m. Liublino unijos aktas (iš Varšuvos vyriausiojo senųjų aktų archyvo rinkinių)
Lietuvos tūkstantmečio tarptautinė paroda „Vavelis Vilniuje. Nuo Jogailaičių iki Abiejų Tautų Respublikos pabaigos“
Lietuvos tūkstantmečio programos paroda „Vavelis Vilniuje. Nuo Jogailaičių iki Abiejų Tautų Respublikos pabaigos“ buvo sumanyta kaip inauguracinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų paroda, tačiau atkurtų rūmų nespėjus įrengti, ji perkelta į kitą Vilniaus Žemutinės pilies paminklinį pastatą – Senojo arsenalo rūmus, kuriuose įsikūręs Lietuvos dailės muziejaus padalinys – Taikomosios dailės muziejus.
Išskirtinė paroda pristato Valdovų rūmų rezidencijos dvynės – Krokuvos Vavelio karališkosios pilies istorinį, kultūrinį, meninį paveldą. Bendri Lietuvos ir Lenkijos valdovai, tie patys menininkai kūrė Krokuvos ir Vilniaus rezidencijas, kurios pergyveno panašų klestėjimo ir sunykimo likimą. Parodos chronologija apima XIV–XVIII a., ir pristato Vavelio pilies raidą, jos šeimininkus nuo pirmųjų Gediminaičių-Jogailaičių valdovų iki Abiejų Tautų Respublikos žlugimo. Vavelio istorija, rezidencijos reikšmė, ryšiai su Vilniaus rūmais, šiandienos rinkiniai pristatomi daugiau nei 100 autentiškų eksponatų, mažosios architektūros ir plastikos liejinių, fotografijų. Vertingiausi parodos eksponatai – tai visame pasaulyje garsios Žygimanto Augusto gobelenų kolekcijos audiniai, kurie XVI–XVII a. yra puošę ir Vilniaus rūmus. Parodoje taip pat galima pamatyti Lietuvos ir Lenkijos valdovų, didikų portretų rinkinį, medalių kolekciją, lobyno vertybes, koklius, šarvus, įvairius radinius ir kitus taikomosios dailės kūrinius bei unikalias lituanistines vertybes.
Vavelio karališkosios pilies – Valstybinių meno rinkinių vertybių kolekcija papildyta Krokuvos Jogailos universiteto muziejaus bei Varšuvos valstybinio archeologijos muziejaus eksponatais.
Paroda Taikomosios dailės muziejuje veiks iki spalio 4 d.
Gobelenas su Lenkijos ir Lietuvos herbais bei deive Viktorija. Vavelio karališkoji pilis.
Lietuvos tūkstantmečio tarptautinė paroda „Baltų menas“
Parodoje pristatoma daugiau kaip 700 baltų meno pavyzdžių – smeigtukų, segių, sagų, karolių iš metalo, gintaro, žalvario, kaulo, rago, prabangių LDK diduomenės papuošalų. Taip pat daugiau nei 50 būdingiausių, didžiausios meninės vertės senųjų graviūrų, šiuolaikinių piešinių, skulptūrų, grafikos ir tapybos darbų. Eksponatai trapūs ir neįkainojami. Jie surinkti Vilniuje partnerių iš 25 Lietuvos, Lenkijos, Latvijos ir Vokietijos muziejų dėka.
Šalia senųjų dirbinių lankytojai pamatys šiandienos menininkų kūrinius, interpretuojančius baltiškąją kultūrą, jos ženklus: grafikos, skulptūros darbus, tarpdisciplininio meno kūrinius, performansus.
Specialiai parodai „Baltų menas“ profesionalūs menininkai gamino išskirtines gražiausių baltiškų papuošalų kopijas ir interpretacijas, kurias bus galima įsigyti jau nuo parodos atidarymo dienos. Dizaineriai pasiūlys palaidinių, rankinių, dėlionių, liniuočių vaikams bei kitų originalių kasdienai tinkamų dirbinių, sukurtų interpretuojant baltų meninį palikimą.
Parodą taip pat lydi išsamus mokslinis katalogas bei vadovas po „Baltų meno“ ekspoziciją lietuvių ir anglų kalbomis.
Paroda Taikomosios dailės muziejuje veiks iki spalio 15 d.
Pasaginė segė gyvūniniais galais iš Stakliškių lobio. Sidabras, mineralai. Lietuvos nacionalinis muziejus.
