Nuo šių metų pradžios Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) karių kovinis rengimas vyksta pagal bandomąją trijų lygių kovinio rengimo ir administravimo sistemą.
Nauja karių savanorių kovinio rengimo sistema taikoma siekiant kitaip nei iki šiol organizuoti reguliariosios tarnybos kario ir kario savanorio kovinį rengimą, t. y. atsižvelgiant į tai, kad skiriasi reguliariųjų pajėgų ir karių savanorių tarnybos specifika ir keliamos užduotys.
Iki šių metų karių savanorių kovinis rengimas vyko kaip ir reguliariųjų pajėgų karių, t. y. etapais – į pajėgas atėjęs naujokas būdavo pradedamas mokyti nuo to mokymo etapo, kuris taikomas jo padaliniui, o ankstesnių parengties etapų žinias ir įgūdžius KASP naujokas turėdavo įgyti mokydamasis papildomai.
„Naujoji sistema sudarys sąlygas karių savanorių kovinį rengimą vykdyti pagal jų konkretų pasirengimo lygį, t. y. bus orientuojamasi į karį savanorį, o ne vien tik į padalinio, kuriame jis tarnauja, pasirengimą“, – sakė KASP vadas pulkininkas leitenantas Romualdas Moldaris. Vadas pabrėžė, kad naujoji sistema labai svarbi KASP, nes savanoriams nuolat keičiantis ir pratybų lankomumui dėl įvairių priežasčių savaitgaliais kartais siekiant iki 30 proc., bus galima nuosekliau ir tobuliau organizuoti karių savanorių kovinį rengimą.
Pagal naująją karių savanorių kovinio rengimo ir administravimo sistemą išskiriami trys karių savanorių parengties lygiai, t. y.: formuojamas pajėgumas, rengiamas pajėgumas ir parengtas pajėgumas. Visas karių savanorių kovinio rengimo ciklas apima ketverius metus, skiriant kario savanorio koviniam rengimui 20 parų per metus. Karių savanorių pajėgumas pagal nustatytus kriterijus bus įvertinamas kiekvienais metais pasibaigus metų kovinio rengimo ciklo etapui.
Pirmieji kovinio rengimo metai prasideda, kai karys savanoris priimamas į KASP. Per tuos metus karys savanoris turi išeiti bazinį kario savanorio įgūdžių kursą. Antrais metais karys savanoris rengiamas vykdyti individualias užduotis (pvz., patruliavimo, žvalgybos, kt.), kartu įgyja vieną iš karinių specialybių (pvz., kulkosvaidininko, granatsvaidininko, kt.). Per trečius metus karys savanoris rengiamas skyriaus lygmeniu puolimo operacijoms (pvz., vykdyti suplanuotą ataką ir pastato šturmą). Ketvirtais metais karys savanoris rengiamas skyriaus arba būrio lygmeniu gynybos operacijoms, taip pat vykdyti taikos meto užduotis kuopos lygmeniu.
Išėjęs visus keturis kovinio rengimo ciklo etapus karys savanoris priskiriamas parengto pajėgumo lygiui ir vertinamas kaip pasirengęs vykdyti KASP keliamas užduotis: kovines užduotis, budėti taikos meto užduočių operacinėse pajėgose kartu su reguliariosios kariuomenės kariniais vienetais, vykti į tarptautines operacijas.
Įvertinus bandomąją karių savanorių kovinio rengimo ir administravimo sistemą ir ją patobulinus, sistema bus pradėta įgyvendinti iš esmės nuo šių metų lapkričio pabaigos.
KASP kovinis rengimas kaip ir iki šiol bus organizuojamas KASP teritorinėse rinktinėse, kuopose, mokomajame batalione Klaipėdoje, įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose ir kitose karinėse bei civilinėse mokymo įstaigose.
KASP yra Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų dalis, kurią sudaro penkios teritorinės rinktinės, dislokuotos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Alytuje ir Panevėžyje, taip pat LDK Butigeidžio dragūnų mokomasis batalionas. Iš viso Sausumos pajėgose tarnauja daugiau nei 4700 karių savanorių ir apie 650 profesinės karo tarnybos karių. KASP ruošia karius savanorius krašto gynybai kartu su reguliariųjų pajėgų kariais, taip pat dalyvauti tarptautinėse operacijose už šalies ribų, teikti paramą šalies civilinės valdžios institucijoms.
Lietuvos kariuomenėje kovinio rengimo sistemą sudaro individualusis kario rengimas, vado rengimas ir kolektyvinis rengimas. Kovinis rengimas vyksta karinėse mokymo įstaigose ir pajėgų kariniuose vienetuose. Kolektyvinį rengimą vykdo už padalinių rengimą atsakingi vadai, o individualųjį – puskarininkiai ir seržantai. Karinėse mokymo įstaigose vyksta bazinis karių rengimas, čia taip pat ruošiami vadai ir specialistai. Mokymo institucijose kariai įgyja pagrindus, reikalingus būsimo vado ar specialisto savybėms ugdyti, jos taip pat užtikrina karių ir vadų pasirengimą vykdyti bendrąsias užduotis ir tam tikrą dalį su jų veikla susijusių specialiųjų užduočių.
www.kam.lt
