Mano neįkainojama snukio gimnastikos patirtis Skandinavijos - Baltijos prekybininkų konferencijose turėjo pasitarnauti pateikiant Sergejui kompromituojančius klausimus.
Planas buvo toks:
Atėjus klausimų metui lėtai stojuosi, staigiu judesiu nubruku kirpčių sruogą nuo akių (išankstinis esmės efektas) ir psichologo balsu paklausiu apie Rusijos specialiųjų tarnybų kadrų ryšius Skandinavijoje. Nepriklausomai nuo atsakymo į pirmąjį pateikiamas antras, trečias, ketvirtas, penktas ir t.t. Kol nebeatsikels. Tačiau, kaip sakiau, tas žmogėnas buvo visai ne Mr. Blogis, o paprastas policininkas su Rytų Europos alga Danijoje. Todėl ir pažastys ne apelsinais kvepėjo.
Pasirodė, kad Sergejus yra etninis Lenkijos rusas, Danijoje dirbantis toli gražu ne Rusijos ir net ne Lenkijos piktosioms tarnyboms. Jis kartu su keletu savo danų kolegų renkąs informaciją apie Rytų Europos nelegalus ir jų darbą Skandinavijoje.
Mano planai perimti Sergejaus biurą Kopenhagos specialiųjų tyrimų skyriuje trupėjo akyse. Sergejus laužyta danų kalba plepėjo apie nusikalstamas lenkų, estų, lietuvių ir rusų grupuotes Skandinavijoje, mano kolegos danai klausėsi paskaitėlės su nerimu ir išankstinis įsitikinimas, kad Rytų Europa yra kažkas protu nesuvokiamo, stiprėjo.
Sergejui „iš aukščiau“ buvo liepta ne tik papasakoti apie talentingus magnetolų lupikus. Sergejui, kad sustiprintų įspūdį, liepta parodyti ir keletą nuotraukyčių su plėštinėmis žaizdomis švedų pensininkų veiduose. Žiaukčiojimai salėje atstojo plojimus ir Sergejus baigė paskaitą triumfuojančiu tonu paskelbdamas, kad skandinaviškas „gerovės valstybės“ modelis rytų europiečiams iš tiesų labai patinka, tik jie nežino, su kuo tai valgoma.
Kas yra!?
