„Broliai ir seserys imkite mane ir skaitykit ir tai skaitydami permanykit“, - būtent šiais žodžiais prasideda Martyno Mažvydo „Katekizmas“.
1547 metais Karaliaučiuje išspausdinto „Katekizmo“ originalas telpa į delną, o jį sudaro vos 79 puslapiai. Nepaisant apimties ši tiek religinė liuteronų, tiek ir pasaulietinė knyga labai svarbi ir lietuvių literatūrinei kalbai, ir tuo pačiu, yra 16 amžiaus gyvenimo mūsų kraštuose atspindys. Yra žinoma apie vos du išlikusius jos egzempliorius. Vienas štai čia – Vilniaus universiteto bibliotekoje, o antrasis - Torunėje, Lenkijoje. Tačiau tiražas galėjo siekti iki 300 knygų.
Į gimtinę „Katekizmas“ sugrįžo prieš daugiau nei pusę šimtmečio. Lietuvių mokslininkai už ją Ukrainos kolegoms mainais turėjo atiduoti du senovinius raštus. Vienu metu „Katekizmas“ buvo tiesiog prapuolęs - atsidūręs pas vieną skaitytoją.
„Jis buvo paėmęs ją į namus skaityti ir mokytis lietuvių kalbos, kadangi šiame katekizme yra ir gramatika. Bet vėliau jau pradėjus žygius, kaip tą knygą susigražinti, 1956 metais buvo pradėta realiai tartis į ką būtų galima iškeisti šią knygą“, - su knyga susijusią istoriją pasakoja retų spaudinių sk. vedėja Virginija Galvanaskaitė.
Filologijos ekspertai tikina, jog „Katekizmas“ svarbus kiekvienam lietuviui, mat be religinių pamokymų ir giesmių čia yra dėstoma ir lietuviška gramatika.
„Joje yra pirmasis elementorius, pirmasis bandymas išdėstyti pirmąsias lietuviškas raides lotynų abėcėlės pagrindu ir jų jungimą. Bei 11 giesmių rinkinėlis, taigi ši knyga yra kelių žanrų rinkinys“, - vertina filologijos profesorė Dainora Pociūtė.
Jau devynerius metus vieną dieną metuose, dažniausiai balandžio mėnesį, „Katekizmo“ originalas senojoje bibliotekoje yra eksponuojamas visiems norintiems jį išvysti. Likusį laiką knyga saugoma specialiomis sąlygomis – 18-20 laipsnių temperatūroje, tamsoje ir nedidesnėje nei 50-ties procentų drėgmėje.