Ji suleido po nudegimų gydytam sūnui Šarūnui mirtiną vaistų, skirtų gydyti širdies nepakankamumą, dozę. Po šio poelgio medike dirbusi moteris pati bandė pasitraukti iš gyvenimo. Ji išgėrė saują tablečių, tačiau tuo metu į palatą užsuko medicinos sesuo, kuri skubiai iškvietė pagalbą.
Moteris atsidūrė reanimacijoje, o išgelbėjus jos gyvybę buvo pervežta į psichiatrijos ligoninę. Dėl motinos poelgio visuomenė pasidalijo į dvi dalis. Toli gražu ne visi suskubo jos smerkti. Tik įstatymų sergėtojai suko galvas, ką daryti, mat pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus buvo įvykdyta žmogžudystė. Moteriai grėsė ilgi įkalinimo metai. Bet apie viską iš eilės... Pradėkime nuo kriminalinių naujienų laikraštyje „Akistata“ aprašytų šio skaudaus įvykio detalių.
Gyveno pasiturinčiai, bet...
Živilei (Šarūno mamai) gyvenimas dar prieš skaudžius įvykius nepašykštėjo išbandymų. Jos pirmoji santuoka iširo. Tuomet ji susituokė su antruoju vyru. Šeima susilaukė vienturčio Šarūno.
Šeima gyveno pasiturinčiai, todėl vaikui nieko netrūkdavo. Bet gyvenimas Živilei nesusiklostė ir su antruoju vyru. Po skyrybų Šarūnas apsigyveno su mama, bet, savaime suprantama, lankydavosi į tėvo namuose.
Šarūnas vis dažniau bendraudavo su kaimyniniame name nuo vaikystės pažįstama pusantrų metų vyresne mergina. Tarp jaunuolių užsimezgė draugystė. Savaime suprantama, būdavo ir barnių, bet jausmai vis tvirtėjo.
Beprotiškas poelgis
Tad sunku pasakyti, kas turėjo tokio nutikti, jog Šarūnas pasiryžtų beprotiškam poelgiui. 1997 gruodžio 13-sios vakarą Šarūnas susitiko su mergina mieste. Pasėdėjo kavinėje ir po to parvežė draugę namo.
Kraupiausia tai, kad paslapčia į merginos motinos butą Šarūnas įsinešė indą su benzinu. Merginos mama tuo metu sėdėjo virtuvėje, o pora ramiai šnekučiavosi kambaryje.
Galiausiai mergina pasiūlė Šarūnui eiti namo. Vaikinas sutiko, bet prieš tai išėjo į balkoną ir tada apsipylė su savimi turėtu benzinu. Tada grįžo į kambarį ir atsisveikinant apsikabino merginą. Būtent tada ir spragtelėjo žiebtuvėlis, o jaunas vyras virto gyvu fakelu. Merginai vos pavyko ištrūkti iš jo glėbio.
Į kambarį įpuolė ir merginos mama su tuo metu užsukusiu svečiu. Greitoji medicinos pagalba į įvykio vietą važiavo apie pusvalandį, todėl namiškiai turėjo pirmiausia užgesinti degantį žmogų, o vėliau dar ir bandyti suteikti jam pirmąją pagalbą.
Medikai buvo pakraupę dėl to, ką išvydo. Visas Šarūno kūnas atrodė, kaip viena didelė žaizda. Net kraupu įsivaizduoti, kokį skausmą kentė jaunas vyras. Jo rankos buvo amputuotos, veidas išdegęs – nelikę nei akių, nei ausų, nei nosies.
Plastinės chirurgijos specialistai vis bandė rekonstruoti imdami kiek sveikesnius odos lopinėlius ir juos perkeldami į gyvybiškai svarbias vietas, bet audiniai vis neprigydavo.
Taip Šarūnas prasikankino iki pat 1998-ųjų liepos mėnesio. Kol tą lemtingąją liepos 2-ąją jo mama Živilė priėmė, greičiausia, sunkiausią sprendimą savo gyvenime.
Iškelta baudžiamoji byla
Nors motina įvykdė sūnaus prašymą, bet dėl tyčinio nužudymo jai buvo iškelta baudžiamoji byla. Nepaisant griežtos įstatymų raidės, visi šią šeimą pažinoję žmonės stojo į kartu su sūnumi tiek laiko kentėjusios motinos pusę.
Palaikymo moteris sulaukė ir iš visiškai nepažįstamų žmonių. Bet aukšto rango pareigūnai tada patyliukais svarstė, kad atleisti motiną nuo atsakomybės nėra jokių galimybių, nes tada esą išeitų, kad valstybė toleruoja žudymą.
Šios istorijos atomazga buvo tokia, kokios tikėjosi didžioji dalis Lietuvos žmonių. Teismas išteisino motiną. Ji grįžo į savo darbą ligoninėje ir ten išdirbo dar daug metų.
