Komentatoriai ir analikai suskato aiškintis, kodėl per aštuonerius metus nė viena Lietuvos vyriausybė nesuvokė, jog 2009 metais IAE bus uždaryta. Tai reiškia, kad ir elektros srity priklausysime nuo „Gazpromo“, o tai reiškia, nuo V. Putino-D. Medvedevo Kremliaus. Tai reiškia, Lubiankos. Tik politikos komentatoriai Lietuvoje dar ne visi suvokia, ką reiškia, kad po 2000 m. neturėjom įvairių vyriausybių: valdžia vis ta pati, vyriausybės nedaug kuo skiriasi. Nebent pašokinėjama iš premjerų į prezidentus, ir tai smagu net svajonėse.
Tai reiškia, nepražiopsojome, o buvome planingai vedami į neišvengiamus 2009-2010 m. „politinius sprendimus“. Panašiai kaip reikiamų politinių sprendimų laukė žymūs politikai pirmosios 1990 m. Vyriausybės viršūnėje, kad Lietuva liktų „tarybinėje konfederacijoje“, o žmonės be reikalo nekentėtų. Asmens ir šalies laisvė kai kuriems neatrodė bendras reikalas ir aiškiausia vertybė, panašiai kaip dabar ir galimai po 2009 metų. Keistasis ratelis „Lietuva“, tebesisukantis apie Petro Cvirkos kolūkio pirmininką.
Nepasirūpinę energijos alternatyvomis Lietuvos kolūkio valdytojai sutiko, kad turėsim vieną tiekėją, kuriam teks atsilyginti barteriu. Tai reiškia, mokėsim laisve, laikysenos ir sprendimų nepriklausomybe, ir šis barteris Lietuvos valdytojų negąsdina. Iš dalies juk pažįstama; kita vertus, svarbiausia likti valdytojais. Vardan to galima net skubotai keisti gyventojų sudėtį, įsileidžiant neribotais kiekiais artimus užsieniečius ir rytų ir vakarų kaimynystės. Tuo jau rūpinasi, girdėjom ir matėm, Artimojo užsienio reikalų ministerija.
Todėl tik nereikia piliečiams jaudintis dėl valdžios vaidinamų pastangų prisivyti sąmoningai prarastą laiką.
Vytautas Landsbergis yra Europos Parlamento narys
