Prieš žiemą labai svarbu apgenėti medžius ir išvalyti lietvamzdžius. O tai padaryti pamiršta vos ne kas antras.
Vandens prasiskverbimas per išorines konstrukcijas po lietaus ar sniego taip pat patenka į trejetuką dažniausių priežasčių, kurios pridaro žalos šaltuoju metų laiku. „Išvalykite visas vandens nuotakas – pašalinkite lapus ir susikaupusias šiukšles. Jei lapai ar kitos šiukšlės užkimš lietvamzdžius, ištirpęs sniegas ar lietaus vanduo ims bėgti per sienas, pradės pūti medinės ar rūdyti metalinės namo dalys“ – sakė ekspertas.
Greta namo augančių medžių lapai ne tik užkemša lietvamzdžius, didelę grėsmę stogo dangai kelia ir medžių šakos. Smarkiai prisnigus, jos gali nulūžti ir pažeisti stogą. Todėl ruošiantis žiemai patariama apgenėti šalia namo augančius medžius.
Vanduo vamzdynuose
Pasirūpinkite ne vien aplinka, bet ir namu, kuris stovės užrakintas kelis mėnesius. Patikrinkite, ar išpiltas vanduo iš visų rezervuarų, ertmių ir įrenginių (plėtimosi bakų, vandentiekio vamzdžių, radiatorių ir t. t.) ne tik name, bet ir sklypo teritorijoje. Pasak žalų eksperto Mindaugo Balinsko, būtent užšalęs vanduo vamzdynuose žiemos metu pridaro daugiausia bėdų. Susproginėjusius vamzdžius pakeisti kainuos daug daugiau, nei imtis elementarių saugumo priemonių.
„Vandenį užsukite ir nepamirškite jo išpilti iš visų talpyklų ir čiaupų, esančių ne tik kieme, bet ir pastato viduje, – patarė ekspertas. – Taip pat vandenį pašalinkite iš unitazo, vamzdžių, kriauklių ir radiatorių – kitu atveju nuo šalčio jie gali sprogti. Į unitazus pripilkite langų skysčio arba juos išsausinkite ir užkimškite, kad šaltą žiemą nesutrūkinėtų.“ Ekspertas rekomendavo pasirūpinti specialiais siurbliais, kuriais ruošiant sodybą žiemai būtų galima iš vandentiekio bei šildymo sistemų pašalinti vandens likučius ir taip ateityje išvengti papildomų darbų.
Čiaupus ir kamščius palikite atsuktus. Pirtyse išleiskite vandenį iš krosnelių rezervuarų ir kitų talpyklų. Dušinėse taip pat ištuštinkite visus vandens rezervuarus. Dujų balionai šalčio nebijo, minusinėje temperatūroje dujos susitraukia, todėl šaltuoju sezonu nekelia grėsmės. Tvarkingas dujų balionas gali sprogti tik gaisro atveju.
Uždarykite ventiliacines angas cokolyje (kad į vidų nepatektų gyvūnai), patikrinkite, ar namuose neliko maisto pelėms ir žiurkėms, kurios, kaip rodo praktika, mėgsta pasilepinti ne tik bulvėmis, morkomis ar obuoliais, bet ir muilo gabalėliu ar žvake. Rūsyje, sandėlyje ar virtuvėje pagal rekomendacijas, užrašytas ant pakuotės, palikite nuodų graužikams. Laikykitės visų saugumo reikalavimų.
Elektros instaliacija
Ypatingą dėmesį skirkite elektros tinklui. Jeigu saugikliai ne automatiniai, išsukite juos. Pasak eksperto M.Balinsko, vienas iš svarbiausių darbų, kuriuos turėtų atlikti vasarotojas, paliekantis sodybą žiemai, – patikrinti elektros izoliaciją. Esant minusinei temperatūrai, senos elektros instaliacijos laidų izoliacija sukietėja ir suskeldėja, susidarius šerkšnui, prasideda kibirkščiavimas, įvyksta trumpasis jungimas, nuo kurio labai greitai gali užsidegti statiniai.
Dažnai šaltuoju metų laiku gaisrai kyla be priežiūros paliktose sodybose ar vasarnamiuose, kur vis dar išlikę seni elektros laidai, nesutvarkyti elektros jungikliai ir apšvietimo įranga. „Ruošdami vasarnamį žiemai, nepamirškite išjungti elektros energijos. Patikrinkite elektros instaliaciją ir išjunkite visus elektrinius prietaisus: šaldytuvą, laikrodžius, viryklę, televizorių“, – priminė ekspertas.
Buitinės technikos geriau nepalikite žiemai nešildomose patalpose. Norėdami apsaugoti televizorių, radijo imtuvą, grotuvą nuo drėgmės, apvyniokite juos plėvele. Sugesti gali ir elektrinis vandens šildytuvas, jį būtinai išdžiovinkite.
Apsauga nuo ilgapirščių
Prieš paliekant sodybą, ekspertas pataria sutvarkyti jos aplinką. Pasak jo, vagystės yra viena iš trijų pagrindinių žalų, su kuriomis susiduria vėlyvą rudenį ir žiemą sodybų nelankantys gyventojai. Ilgapirščius paprastai patraukia nesutvarkytos ir apleistos sodybos, kuriose gausu šiukšlių bei nesugrėbtų lapų. Tokia aplinka tarsi parodo, kad šeimininkai į sodybą užsuka retai, todėl vargu ar greitai pastebės, kad būta nelauktų svečių.
„Norint išvengti vagysčių, reikėtų kuo sandariau uždaryti langus ir duris. Jeigu šalia sodybos ar vasarnamio yra daugiau gyvenamųjų namų, geriausiu sargu gali tapti kaimynas. Paprašykite jo kartkartėmis užmesti akį į jūsų sodybą. Saugi kaimynystė gali padėti išvengti ilgapirščių viešnagės“, – teigė M.Balinskas.
Norint apsisaugoti nuo vagysčių ateityje, jis rekomenduoja per vasarą pasirūpinti, pavyzdžiui, papildomomis langų apsaugomis, apsunkinančiomis bandymus juos atidaryti iš išorės. Eksperto teigimu, ilgapirščius atbaidyti padeda ir įrengtos nuo judesio įsižiebiančios lempos ar signalizacija.
