Pagrindinis opozicijos reikalavimai prieš derybas – kad Assadas sutiktų trauktis iš valdžios ir nustotų bombarduoti sukilėlių užimtą teritoriją. O režimas ruošiasi ne tik parlamento rinkimams bet ir naujam puolimui. Jo tikslas – iš opozicijos atsiimti Alepą, antrąjį pagal dydį Sirijos miestą.
Taigi, atrodo, kad praėjusio mėnesio Rusijos pastangos užspeisti Asadą kampe – paskelbiant dalinį atsitraukimą – neduoda lauktų pasekmių. Assadas, atrodo, suprato, kad Rusijos, kaip lyderio Viduriniuosiuose Rytuose, reputacija bent šiuo metu priklauso nuo to, ar pavyks Sirijoje išlaikyti status quo ir veikiantį režimą.
Rusijos įsitraukimas į karą Assado pusėje praėjusių metų rugsėjo pabaigoje buvo palydėtas armijos puolimo, kurio metu iš sukilėlių perimtas Alepas. Tačiau ta užduotis tam tikra prasme buvo palikta nepabaigta, nes Rusija nusprendė „pasitraukti“ praėjusį mėnesį net po to, kai valdžiai palankios pajėgos sausio mėnesį laimėjo reikšmingą pergalę pralaužę sukilėlių įtvirtinimus, saugojusius iš Turkijos ateinančią tiekimo liniją.
Toks Putino pasirinkimas esminiu Assadui momentu gali būti platesnės Rusijos prezidento strategijos dalis – taip jis gali siekti išlaikyti Maskvos svarbą artėjančiose derybose Ženevoje. Tačiau atrodo, kad Assadas nori atskleisti, kad Putinas blefuoja.
Rusija bijo, kad jei kas nors nuvers Putiną, sugrius visa šalis, tvirtina Vašingtone įkurto Viduriniųjų Rytų instituto ekspertas Paulas Salemas. „Taigi Rusija yra tarsi įkaitė – jai būtina užtikrinti prezidento išlikimą. O Assadas gali atlaikyti Rusijos spaudimą. Jis jokiomis sąlygomis neketina nusileisti“, - tvirtina P. Salemas.
Šiame kare blogiausi laikai dar neatėjo
Rusija paneigė pranešimus, kad ji planuoja kartu su režimo pajėgomis pilnai atsiimti Alepą. Tačiau vis tik mažai tikėtina, kad ji pamirš savo interesus Sirijoje, tvirtina Viduriniųjų Rytų politikos ekspertas Charlesas Listeris.
Rusijos politikos ekspertas Borisas Zilbermanas mano, kad „jei Alepo puolimas yra rengiamas, nėra jokios priežasties netikėti, kad Rusija nepadės vykdyti tokią operaciją su savo kariais ir oro pajėgomis“.
„Bent man buvo aišku, jog Rusija sumažino savo operacijas, bet paliko tiek pajėgų, kad būtų išlaikyta status quo ir pasiruošta greitai vykdomoms operacijoms. Rusai vėl parodė, kad jiems yra visiškai nesvarbu, kiek civilių nukenčia ir kokia žala padaroma per jų puolimą iš oro. Aš bijau, kad jei Putinas ir Assadas darys kaip sako, tie, kurie dabar yra Alepe, gali patirti iki šiol nematytų karo baisumų“, – tvirtina šis ekspertas.
Rusijos saugumo politikos ekspertas Markas Galeottis, dirbantis Niujorko universitete, taip pat tvirtina, kad „jei rusai ir sirai pasiryš perimti Alepą, jie teiks prioritetą tikslų pasiekimui, o ne civilių saugumui“. Jis taip pat priduria, kad „vis tik nėra jokių įrodymų, kad Rusija siektų destrukcijos“, tad nėra visiškai aišku, ar Rusija prisidės prie naujojo puolimo.
Teroristų korta
Tačiau net jeigu Rusija nedalyvaus mūšyje dėl Alepo, „pagalba režimui izoliuojant miestą“ yra tikėtina, aiškina Artimųjų Rytų politikos instituto Vašingtone karinių strategijų analitikas Jeffas White'as.
„Rusai gali pasinaudoti karinių veiksmų nutraukimu ir dėl visų žiaurumų apkaltinti teroristus“, - tvirtina jis.
Atrodo, kad būtent tai gali būti tikėtiniausias Rusijos pasirinkimas. Rusijos kariuomenė šį pirmadienį teigė, kad tūkstančiai teroristų telkiasi netoli Alepo – jų tikslas – atkirsti Alepą nuo Sirijos sostinės Damasko.
Jei tai tiesa, tai reikštų dramatišką teroristų veiklos eskalavimą pietiniame Alepe. Ir tai suteiktų Rusijai pasiteisinimą, kad suteiktų režimui pagalbą izoliuojant miestą nuo sukilėlių taip bent „ant popieriaus“ palaikant „karinių veiksmų nutraukimą“.
„Jei Rusija leidžia suprasti, kad bus stojama prieš „Jabhat al-Nusra“ („al-Nusros frontą“), galime būti tikri, kad bus puolimas ir prieš kitas sukilėlių grupes“, - pranešė Vašingtono instituto ekspertas Nadavas Pollakas.
B. Zilbermanas taip pat tvirtina, kad tokio ruošiamo puolimo grėsmė leidžia Assadui ir Putinui susikurti papildomų svertų prieš derybas Ženevoje, kur netrukus prasidės nauji pokalbiai, kaip užtikrinti taiką.
C. Listeris pažymi, kad tuo metu, kai Assadas „žaidžia savo žaidimus su Ženeva, Rusija ir Jungtinėmis Tautomis, Putinas greičiausiai jo tikrai nepaliks ir neatsisakys Rusijos įtakos Sirijoje“. Taigi, bent tokiu mastu Putinas išlieka režimo „įkaitas“ - net jei tai reiškia, kad jis vėl bus įtrauktas į karą ar net pačią žiauriausią jo fazę.
