nalabai supratau ko nori autorius. Jis ragina nesityčioti iš kalbininkų pasiūlymų nors truputi aukščiau savo straipsneluje rašo: "visų kalbos vartotojų padėtis (ir patirtis) primena liulantį pelkės paviršių: į kurį negali atsispirti, niekuo negali pasikliauti, o atrama – įgimtas kalbos jausmas – prasmenga po kojomis, paslaptingai instancijai – Kalbos komisijai – išleidus dar vieną aplinkraštį ar instrukciją.

tai vat gerbiamas autoriau, pirma gal apvalykita visas kalbos komisijas, kurios siekdamos pateisinti geras algas, per diena graužia pieštuka ir varo kas ant seilės užeina.

Teisiausias čia - Adomėnas.
Kiek pamenu, tai per pastaruosius 20 metų mano gimtojoje kalboje atlikta tiek patobulinimų, kad man nebesinori kalbėti viešoje vietoje.Tiek to, galiu ir patylėti.Kur kas svarbiau tai, kad dėl naujos (pakeistos)sakinio struktūros, dėl kirčiavimo naujovių taip keičiasi minties dėstymo būdas, kad dažnai mintis tampa daugiaprasmiška.Jeigu diegiant naujoves tempai išliks tokie pat, įvairių kartų, skirtingo išsilavinimo žmonėms susikalbėti daryris vis kebliau.
Esu įsitikinęs, kad svarbiausias kalbos tikslas - teisingai ir nedviprasmiškai perteikti mintį.Seniai kyla įtarimas kad Lietuvių kalbos komisijai tai yra (geriausi atveju) tik antraeilė problema.Jai svarbiausia - kad gražiai skambėtų.

Tai kaip reikia sakyti: "vaizduoklis" ar "displėjus"? Televeizorių "žvaigždės" - lituanistai pirmiau turi suprasti daiktų paskirtį, kad žodis "degtukai" taptų savas. O gal visgi vartoti "slengą" ir sudaryti specialybės žodyną? O tai vietoj informacijos perdavimo, diplėjus pradės vaizduoti pajacą.

Tai kaip reikia sakyti: "vaizduoklis" ar "displėjus"? Televeizorių "žvaigždės" - lituanistai pirmiau turi suprasti daiktų paskirtį, kad žodis "degtukai" taptų savas. O gal visgi vartoti "slengą" ir sudaryti specialybės žodyną? O tai vietoj informacijos perdavimo, diplėjus pradės vaizduoti pajacą.

Skaičiau ir aikčiojau. Nuuoossttaabbu. Bet vis tiek tai - kauksmas tyruose. Niekada niekas nerašo apie šneką, t. y. garsinę kalbą. Radijas ir TV kupinas šveplų, apyšveplių, priešveplių, mykiančių per nosį, leidžiančių gličius garsus ir t. t. Tie neįgalieji darbuojasi kartais visą amželį. Ir... niekam nesvarbu.

Varpučinkas ar Varpučinskas?

Suvokti gimtosios kalbos prasmę galima tik tada, kai suvoki, kas yra gimtinė. Kai kurie mano kolegos, pasirodo, gerokai prisibijo tik vieno - kolegos Malakausko, nes jis universitete bent kartais stebi, kaip "gerbiamieji" moka gimtąją kalbą. Tačiau jam išėjus, vėl tas pats. O studentai? Visokių yra. Yra apsileidusių, anot a.a. Beresnevičiaus, "nulūžusių", yra tokių, kurių kalbelėje kas antras žodis yra "tipo", kartais dar pagardinamas "karoče" ir "bliamba". Yra ir labai tvarkingų, kurie myli Lietuvą ir gerbia savo gimtąją kalbą. Tik norėčiau paklausti, kas išmokys suvokti gimtosios kalbos reikšmę ponus iš Mokslo tarybos? Kas įdiegs nors truputį sąmoningumo ir patriotizmo seniai nutautėjusiai "lietuvių kalbos komisijai"? Kas išvys iš vadovėlių autorių tarpo "butlieriūtes"?

Geras straipsnis. Problemos labai aktualios ir grėsmingos. Kalbos turtingumo, raiškumo ir prasmingumo klausimais ne vienas filosofas yra pareiškęs labai taiklių pastabų. Pav., - „Daugelis problemų iškart prapultų pradėjus taisyklingai kalbėti“ ar „Nemaža konfliktų kyla dėl neteisingai naudojamos kalbos klaidų“.
Pabaigai - iš penkių komentarų po šiuo straipsniu tik du su lietuviškais ženklais. Ar taip sunku kompiuteryje nustatyti lietuvių kalbą? Ar sunku išmokti keletą klavišų kombinacijų lietuviškoms kabutėms, ženklams sužymėti?

Žmogus niekada nevertina to, ką gavo iš gyvenimo gimdamas... Mes kaip tie gandriukai lizde-ištiesę kaklus, vos nulaikydami galvas, spoksome į neužmatomus tolius ir užsimiršę dergiame į savo lizdą... Kita vertus tai nėra išimtinė lietuvių ar tik šio kosmopolitiško laikmečio problema. Juk visais laikais kalba keitėsi,deformavosi...Nors gaila,kad net ir turėdami VLKK šio proceso negalime sustabdyti.

Įstatymas dar ne viskas, pirmiausia turi būti pagarba savo kalbai ir reiklumas sau.