Dėl Europos Sąjungos (ES) Tabako produktų direktyvos (TPD) užvirė interesų kova ir politinės aistros. Skamba kaltinimai lobizmu ir įtarimai dėl europarlamentrų veiklos skaidrumo.
Nieko negirdėjo
Partijai „Tvarka ir teisingumas“ (TT) atstovas Europos parlamente Juozas Imbrasas, priklausantis Europos laisvės ir demokratijos frakcijai, teigė nieko nežinąs apie kompanijos „Philip Morris International“ lobistus, kurie, anot Lietuvos sveikatos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio, masiškai lankė europarlamentarus prieš šiems atidedant balsavimą dėl TPD.
„Per penkerius metus, kiek čia dirbu, pas mane niekas nebuvo atėjęs nieko prašyti. Na, buvo Taivanio atstovai atėję, kad padėtume įstoti į kažkokią tarptautinę organizaciją, bet kokių nors privačių bendrovių veikėjai tikrai ne. Nieko tokio neatsimenu. O ką sako V. P. Andriukaitis... Ką jis žino Vilniuje sėdėdamas, kas čia kur vaikšto. Iš kur jis tai ištraukė, nežinau. Gal pas socialdemokratus ir buvo atėję, bet aš negirdėjau. Reikės padėjėjų pasiklausti, ar buvo kas užėjęs“, – sakė portalui balsas.lt J. Imbrasas.
Apkaltino žlugdymu
Kaip praėjusią savaitę žiniasklaidai tvirtino sveikatos ministras V. P. Andriukaitis, Europos Parlamentas už direktyvos svarstymo atidėjimą balsavo po to, kai vyko masiniai tiesioginiai pasamdytų lobistų susitikimai su konkrečiais Europos Parlamento nariais. „Per 17 mėnesių buvo surengti net 233 susitikimai su tabako pramonės lobistais, apie 31 proc. parlamento narių buvo konkrečiai vienaip ar kitaip paliesti lobistų“, – teigė jis.
Pasak V. P. Andriukaičio, susitikimai greičiausiai vyko su Parlamento nariais, atstovaujančiais toms pietinėms valstybėms, kuriose tabako auginimas yra svarbi žemės ūkio šaka. Į portalo balsas.lt klausimą, ar buvo lobistų kalbinami europarlamentarai nuo Lietuvos, ministras sakė: „Aš kalbėjau su Zigmantu Balčyčiu (LSDP) ir Leonidu Donskiu (Liberalų sąjūdis), jie man sakė, kad jų niekas nekalbino. Matyt, yra renkamasi, su kuo kalbėti, ir kruopščiai ruošiamasi.“
Anot ministro, tabako kompanijos stengiasi vilkinti direktyvos priėmimo procesą. „Tai yra didelis tabako lobistų laimėjimas, nes jokių kitų objektyvių priežasčių nukelti balsavimą nėra. Žinoma, būtų galima apeliuoti į rinkimų klimatą, būtų galima apeliuoti į kitus dalykus, tačiau neabejotinai mes turėtume atkreipti dėmesį, kad žengti žingsniai keistai siejasi su tabako industrijos pastangomis užvilkinti direktyvą arba ją priimti, kai Europos sąjungai pirmininkaus Graikija“, – sakė ministras.
V. P. Andriukaitis sakė negalintis teigti, kad parlamentarai buvo papirkti, tačiau, anot jo, kyla pasitikėjimo Europos Parlamentu problema.
„Toks klausimas kyla iš srities „Kas gali paneigti?“ Jis iš tiesų kelia rūpestį“, – svarstė sveikatos ministras.
Anot V. P. Andriukaičio, balsavimo nukėlimas gali sujaukti visą tabako direktyvos priėmimo darbotvarkę, be to, dėl nukelto balsavimo gali pasikeisti ministrų tarybos pozicija direktyvos klausimu.
„Mes tikėjomės, kad rugsėjo 9–11 dienomis žinosime bendrą poziciją (EP – BNS) ir galėsime planuotis darbus, bet dabar tai iš tiesų labai smarkiai apsunkino. Be to, kaip žinote, vykstant balsavimui taryboje buvo prieš balsuojančių valstybių, tačiau jos nesudarė blokuojančios mažumos, tad neaišku, kokia toliau bus eiga“, – aiškino ministras.
V. P. Andriukaitis teigė, kad Lietuvoje tabako kompanijų lobizmas pasireiškia per visuomenės apklausas, bandymą suformuoti nuomonę, jog dėl tabako direktyvos padidės kontrabanda, nors pačioje direktyvoje yra numatyti saugikliai, turintys tam užkirsti kelią.
Kaip pabrėžia V. P. Andriukaitis, balsavimo dėl tabako direktyvos nukėlimui pritarė Europos Parlamento liberalai ir konservatoriai.
J. Imbrasas, kuris pats pripažįsta balsavęs už svarstymo atidėjimą, teigia nematąs jokių korupcijos apraiškų. „Balsavome, nes patys projekto rengėjai paprašė daugiau laiko, kad būtų galima padiskutuoti, įsigilinti. Nieko aš čia baisaus nematau“, – stebėjosi jis.
Komentuoja nenoriai
UAB „Philip Morris Baltic“ korporacijos reikalų vadovas Lietuvai Gintautas Dirgėla portalui balsas.lt ką nors komentuoti atsisakė.
Jis tik pakartojo bendrovės „Philip Morris International“ (PMI) išsakytą poziciją, kurią bendrovė išplatino praėjusią savaitę. Išplatintame pranešime korporacijos ES regiono prezidentas Drago Azinovicius atkerta:
„Gaila, kad, užuot rimtai diskutavę apie siūlomą ES tabako gaminių direktyvą ir galimą jos poveikį, labai daug dėmesio skiriama mūsų pozicijai apie šį pasiūlymą aptarinėti.
Argumentas, kad neturėtume reikšti nuomonės ir teikti pasiūlymų dėl direktyvos, kuri tiesiogiai su mumis susijusi, atrodo labai neracionaliai. Priešingai – pasielgtume labai neatsakingai, jei neinformuotume ES sprendimų priėmėjų apie direktyvos poveikį mūsų verslui, šimtams tūkstančių darbuotojų, dirbančių šioje pramonėje, valstybėms narėms bei mokesčių mokėtojams, kurie patirs visus šiuos neigiamus padarinius. <...> Svarstant tabako direktyvą, kai kurie PMI darbuotojai, norėdami išsakyti bendrovės požiūrį ir pasidalyti šio pramonės sektoriaus patirtimi ne tik dėl direktyvos, bet ir kitais sudėtingais politiniais klausimais, bendravo su ES pareigūnais. Apie visą šią veiklą savanoriškai paskelbėme ES skaidrumo registre. Taikydami ES rekomenduotą metodiką, apklausėme 161 darbuotoją, kurie, galimai dalį savo darbo laiko praleido bendraudami su ES atstovais. Tada, remdamiesi ES metodika, nustatėme konkretų darbuotojų skaičių (tai tėra tik nedidelė apklaustų darbuotojų dalis) ir jį pateikėme Skaidrumo registre. Į šį skaičių, nurodant pavardes, įtraukti Briuselio biure dirbantys darbuotojai, bendraujantys su ES pareigūnais. Trumpai tariant, visos ataskaitos buvo parengtos remiantis ES rekomenduojama praktika, todėl apmaudu skaityti straipsnius, kuriuose neteisingai pateikiama, o galbūt tyčia klaidingai aiškinama mūsų veikla, atsižvelgiant į tai, kad ši informacija grindžiama neteisėtai gautais vidiniais PMI darbo dokumentais. Be to, sukėlus triukšmą dėl PMI darbuotojų, dirbančių šiais klausimais Briuselyje, skaičiaus, buvo atitrauktas dėmesys nuo svarbiausio klausimo – protingo požiūrio į tabako pramonės reguliavimą ES. <...>.
Mes ir toliau ketiname skirti pakankamai laiko ir pastangų, kad informuotume apie būsimą šios direktyvos poveikį“, – tikina tabako karaliai.
Rūkymas išnyks?
Sveikatos ministras V. P. Andriukaitis savo ruožtu teigia, kad rūkymas, kaip reiškinys, turėtų išnykti per maždaug 150 metų. „Čia aš nesvajodamas galiu pasakyti, jog Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertų nuomone, tabako pramonė kovą pralaimi. Kaip rodo esamos tendencijos, maždaug per artimiausius pusantro šimto metų bus prieita riba, kuomet gamintojams bus galima pasakyti – ačiū, jūs vykdėte šlykštų verslą“, – pabrėžė socialdemokratas.
Anot jo, visuomenė tiesiog gauna vis daugiau informacijos ir liks vis mažiau galimybių pristatyti rūkymą kaip patrauklų dalyką.
PMI atstovas G. Dirgėla atsisakė komentuoti ir šį teiginį ir sakė, jog nenori filosofuoti. „Pirmiausia man reiktų pamatyti tuos ekspertų teiginius, kurie galbūt prieinami ministrui, bet aš su tokia analize nesu susipažinęs“, – sakė jis portalui balsas.lt. Biomedicinos mokslų daktaras, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentas Aurelijus Veryga sako nematąs nieko stebuklingo, jei išnyks šis verslas ir jį išlaikantis įprotis. „Tiesiog sunkoka būtų nurodyti konkretų laikotarpį, nes yra šalių, kur ši problema didėja – rūkalių skaičius auga. Tabako pramonei Lietuva mažai įdomi, palyginti su Rusija, Kinija ar Indija. Ten nearti dirvonai, į tas šalis tas verslas iš tiesų ir kraustosi“, – pabrėžė jis. Suomijoje, kaip nurodo dr. A. Veryga, jau dabar teisės aktuose yra nurodomas ne vartojimo sumažinimas, o visiškas šio reiškinio išgyvendinimas, draudžiant pardavinėti rūkomus tabako gaminius. Panašia kryptimi juda ir Australija. Draudimas, ekonomistų skaičiavimas, galėtų būti įgyvendinamas, jei populiacijoje liktų ne daugiau kaip 10 procentų vartotojų. Lietuvoje jų yra apie 27 proc.
Pasak A. Verygos, jei valstybė padėtų mesti rūkyti visiems norintiems tai padaryti – užtikrintų, kad rūkalai nebūtų parduodami nepilnamečiams (apie 70 proc. rūkalių pradeda nuodytis dar iki 18 metų), – minėtą ribą pasiekti nebūtų sunku.
„Dar pasirašant Pasaulinę tabako gaminių kontrolės konvenciją, didžiosios tabako kompanijos jau svarstė, kad verslą reikėtų parduoti arba keisti kitu. Juk šį dokumentą ratifikavo net 177 šalys“, – pastebėjo jis.
*****
Tabako direktyvos projektas numato, kad visoje ES nebebus galima prekiauti cigaretėmis bei tabaku, kuris turi skonio ir kvapo priedų, taip pat nebus galima prekiauti plonomis cigaretėmis, o pakeliai turės bus paženklinti atgrasiais vaizdais. Taip pat numatoma drastiškai griežtinti kovą su kontrabanda – žymint gaminius, stebint jų judėjimą ir pan. Kasmet ES nuo rūkymo miršta apie 650 tūkst. žmonių, dar apie 13 mln. kenčia dėl tabako sukeltų lėtinių ligų.Bendri ES metiniai nuostoliai dėl rūkymo padarinių sudaro, įvairiais skaičiavimais, nuo 97,7 iki 130 milijardų eurų.
