Neseniai Tomo Vaitkaus gerbėjus (ir gerbėjas) pasiekė netikėta ir, po galais, sveikintina žinia! 28 metų dviratininkas Tomas Vaitkus surado savo antrąją pusę.
Kas praėjusį sekmadienį buvo Lietuvos MTB Maratonų taurės varžybose Vilniuje, galėjo išvysti ją savo akimis. Ji – dviratininkė. Amerikietė.
Kiek laiko jie jau kartu ir kur susipažino? Kas juos sieja be pomėgio dviračiams ir kaip jie planuoja savo ateitį? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus – specialiame portalo „Balsas“ interviu su Tomu Vaitkumi ir jo išrinktąja Elizabeth Hatch (versta iš anglų k.).
Klausimas: – Liz, tu esi pagrindinė šio pokalbio herojė. O pirmutinis klausimas, kurį knieti tau užduoti – kaip susipažinai su Tomu Vaitkumi? Gal buvai viena iš jo gerbėjų?
Liz: – Ne, aš žinojau tik jo vardą, bet apie jį nežinojau ničnieko.
Mes susipažinome visai atsitiktinai. Facebooke. Tai ilga istorija... Mums susirašinėjant, paaiškėjo, kad aš esu apsistojusi gretimame miestelyje (netoli nuo jo namų Ispanijoje), ir pakvietė mane puodeliui kavos.
Po savaitės aš ruošiausi vykti į Italiją, o jis norėjo, kad aš pasilikčiau, bet aš jo nepaklausiau. Tada, prieš man išvažiuojant, jis pasakė, kad lauks manęs sugrįžtant. Jis buvo atkaklus ir tai mane sužavėjo. Viskas baigėsi tuo, kad po „Het Nieuwsblad“ lenktynių Belgijoje mes kartu grįžom į jo namus Ispanijoje.
Klausimas: – Tomai, ar kviesdamas Liz į pirmąjį pasimatymą, žinojai, kad ji dviratininkė, ar tau tai buvo staigmena?
Tomas: – Aišku, žinojau! Pirmiausiai – žvalgyba, po to – pasimatymas.
Klausimas: – Kaip pasikeitė (jeigu pasikeitė) tavo gyvenimas, kai sutikai Liz?
Tomas: – Kažkiek pasikeitė. Sportas kartu, kelionių daugiau kartu ir šiaip vienas kitą pastumiam sunkiais momentais kovoti, nenuleisti rankų.
Klausimas: – Liz, kaip tu, viena be Tomo, sugalvojai atvykti į Vilnių ir sudalyvauti Lietuvos MTB Maratonų taurės varžybose?
Liz: – Žinote, Tomui taip patiko tos MTB varžybos, kad jis įkalbėjo ir mane pabandyti.
Elizabeth Hatch (dešinėje)/ nuotr. iš asmen. albumo
Man buvo sunkus sezonas ir kaip tik reikėjo kažko naujo – ne per daug sunkių lenktynių, kad įgaučiau naujos patirties ir prasiblaškyčiau. Mano komandos treneris neprieštaravo Tomo pasiūlymui – taip ir patekau čia!
Klausimas: – O Lietuvoje buvo kalbama, kad Tomas Vaitkus, negalėdamas atsitraukti iš lenktynių Prancūzijoje („Le Criterium du Dauphine“), vietoj savęs atsiuntė Liz, kad pakeltų Vilniaus maratono reitingus.
Tomas: – Čia tik sutapimas (juokiasi). Mes iš tikrųjų bandėme per facebooką ir twitterį kuo daugiau išplatinti anonsų apie šį renginį. Šiemet gal ir niekas neužsikabins is užsienio, bet kitąmet gal kas ir susidomės atvykt į Lietuvą paturistauti ir palenktyniauti.
Klausimas: – Liz, ką tu žinojai apie Lietuvą, kol dar nebuvai sutikusi Tomo?
Liz: – Viena mergina iš mano komandos („Lotto Ladies“) 3 metus treniravosi ir lenktyniavo vienoje komandoje su Modesta Vžesniauskaite. Sykį jos buvo nuvykusios į Lietuvą ir grįžusi ji pasakojo, kaip ten gražu.
Tomas taip pat man vis sakydavo, kokia graži yra Lietuva, ir pagaliau aš tuo įsitikinau. Čia labai gražu. Nuostabus maistas, skanus alus ir... labai gražios merginos. Nesuprantu, kodėl Tomas norėjo merginos iš Tekso, kai Lietuvoje – toks pasirinkimas!
Klausimas: – Tomas Vaitkus yra vienas iš dviejų Lietuvos dviratininkų, lenktyniaujančių garsiose užsienio elito komandose. Ar tu supranti, kad susitikinėji su „žvaigžde“, Liz? Beje, kiek tu esi populiari savo krašte?
Liz: – Na, JAV gyvena apie 300 milijonai žmonių ir dviračių sportas ten nėra toks svarbus kaip Europoje. Galbūt tie, kurie domisi šia sporto šaka, mane ir žino, bet didelių nuopelnų aš neturiu,– ko nebūtų galima pasakyti apie Tomą. Jis pasižymi įgimtu talentu ir yra vertas pripažinimo bei populiarumo!
Klausimas: – Kaip galvoji, Liz, kada išauš tavo šlovės diena?
Liz: – Kol kas aš plaukiu palei srovę. Jeigu rimčiau žiūrėčiau į šią sporto šaką ir kasdien kryptingai dirbčiau ta linkme, galėčiau pasiekti daugiau, bet aš noriu ir pasimėgauti gyvenimu bei jaunystės privalumais.
Klausimas: – Kada tu pradėjai profesionalės karjerą?
Liz: – Treniruotis pradėjau gana neseniai, prieš 5 metus (kai man buvo 24-eri), ir labai sunkiai dirbau, kol pasiekiau dabartinę formą.
Jau po metų pradėjau dalyvauti lenktynėse ir po kiek laiko atvykau į Europą. Vienoje mėgėjų komandoje Belgijoje aš buvau greit pastebėta ir pakviesta į dabartinę komandą („Lotto Ladies“).
Kad ir kaip aš stengčiausi, žinau, kad niekada neprilygsiu toms merginoms, kurios pradėjo treniruotis nuo mažų dienų.
Klausimas: – Kas jūs esate vienas kitam – lygiateisiai partneriai ar varžovai?
Liz: – Mums niekada neiškilo toks klausimas. Manau, kad esame daugiau partneriai. Tomas visuomet laimi (bent jau kol būna ant dviračio!). Bet aš pranašesnė kitose sferose, pvz., kulinarijoje. Jis yra man pasakęs, kad jeigu aš jį kada nors paliksiu, tai išeidama turėsiu atskleisti jam savo firminės sriubos receptą (abu juokiasi).
Klausimas: – Ką kiekvienam iš jūsų reiškia išsiruošti į kelionę ir vykti į lenktynių vietą (šalį)?
Liz: – Tomas jau žino (juokiasi). Su manimi labai sunku išsiruošti į kelionę. Vykdama į Europą, vien kiek parfumerijos tempiuosi...
Klausimas: – Tomai, o kaip tu susikrauni savo kelioninį lagaminą?
Tomas: – Man tai čia nieko ypatingo. Tas pats kaip į darbą. Dviratininko bateliai ir vienas komplektas aprangos visada keliauja su manim kuprinėj (jei netyčia pasiklystų lagaminas). O visa kita galima nusipirkti arba duos komanda.
Klausimas: – Jūs – profesionalai. Dviračių sportas, lenktynės ir treniruotės jums abiems yra darbas, gal net gyvenimo būdas. Ar, be dviračių, dar turite bendrų pomėgių ir užsiėmimų?
Liz: – Mes iš tikrųjų labai daug laiko praleidžiame ant dviračių.
Tomas: – Po Vilniaus maratono ji jau galvoja įsigyti kalnų dviratį (juokiasi).
Liz: – (juokiasi) Man patinka būti su Tomu, kad ir ką mes beveiktume! Su juo man būna linksma, jis mane priverčia šypsotis ir juoktis. Kiekviena diena, praleista su juo, būna nuostabi.
Jis turi nuostabią sesę Moniką. Visa Tomo šeima mane labai šiltai sutinka ir aš labai gerai jaučiuosi. Anksčiau niekada nebuvau patyrusi šito jausmo.
Klausimas: – Tomai, tu esi europietis, o tavo išrinktoji – iš kitapus Atlanto. Ar jau turite ateities viziją, kurioje pasaulio šalyje kursite šeimą? Kur bus jūsų namai?
Tomas: – Kol kas migruojame iš vienos šalies į kitą, bet nieko dar rimtai negalvojome. Kol kas gerai taip, kaip yra.
Liz: – Aš manau, kad mes tiesiog džiaugiamės gyvenimu būdami kartu ir geriau pažindami vienas kitą. Kas iš to išeis – ateitis parodys. Aš tai, būdama šalia Tomo, bet kurioje pasaulio šalyje jaučiuosi kaip namie.
Klausimas: – Ačiū už pokalbį. Sėkmės jums!
Tomas/Liz: – Ačiū.
Susiję tekstai:
E. Čivilis: „Po vieną „žvaigždę“ – kiekviename maratono etape“
MTB dviračių trasoje – Druskininkų etape matyti veidai
