Dviratininkas Tomas Vaitkus trokšta atstovauti Lietuvos rinktinei, bet pripažįsta, kad tai padaryti nebus lengva. Ar iki 2012 metų Londono olimpiados lietuvis ras bendrą kalbą su federacija?
Apie nepelnytą kritiką ir priekaištus bei apie kito sezono planus – išskirtinio T. Vaitkaus interviu portalui „Balsas.lt“ III-oje dalyje.
– Kokie tavo planai ateinantį sezoną, kokios laukia svarbiausios varžybos?
– Svarbiausios varžybos bus pavasarį. Tai – vienadienės lenktynės Belgijoje, Italijoje ir Prancūzijoje, kur aš būsiu vienas iš lyderių. Klasikinių distancijos ilgis – po 260–300 km.
Po šio sezono man treneris pasakė taip: „Viskas, kitais metais ruoškis klasikinėms lenktynėms, aš tau surinksiu komandą“. Tai man stresą įvarė! (juokiasi). Kad ir kaip keistai skambėtų, man daug lengviau dirbti kuriam nors komandos draugui negu sau. Žinojimas, kad tau dirba visa komanda, užkrauna didelę atsakomybę ir ... stresą (juokiasi).
– Ką veiksi tarpsezonio metu?
– Naujas sezonas prasidės jau sausio vidury. Iki to laiko turėsiu praeiti bendrą fizinį pasirengimą, kad kitais metais nebebūtų traumų. Nuo to, kaip pasiruošiu per žiemą, mano sportinė forma priklausys visus metus.
– Kaip treniruosiesi – dviračių trasoje ar sporto salėje?
– Daugiau treniruosiuosi su dviračiu. Gal daugiau sėsiu ant kalnų dviračio.
– Gal žadi dar grįžti į treką?
– Taip, planuoju, nors grįžti nebus lengva. Norint važiuoti treke, turi jame pastoviai važiuoti.
– Kada paskutinį kartą dalyvavai treko varžybose?
– Paskutinį kartą turbūt važiavau 2005 ar 2006 metais, kai atstovavau Lietuvai. Nuo to laiko stipriai pasikeitė rezultatai, bet dar tikrai norėčiau sudalyvaut treke. Individualiose ar komandinėse lenktynėse tikrai būtų galima pakovoti dėl aukštų vietų.
– Kaip manai, ar iki Londono olimpiados 2012 metais rasi bendrą kalbą su federacija?
– Man už Lietuvą važiuoti nesunku, bet juk ne aš sprendžiu...
Esu paaukojęs nemažai lenktynių, kuriose galėjau parodyti save, – tačiau rinkausi lenktynes už Lietuvą. Ir kas iš to? Sugrįžus į Lietuvą, išgirstu sakant: „Molis, nevažiuoja“. Bet kaip aš galiu nevažiuoti ar būti neva nepasiruošęs, jeigu aš dalyvauju ir rodau rezultatus „Giro d’Italia“ lenktynėse, kur susirenka patys stipriausi pasaulio dviratininkai! Tai ką, aš ne geros formos?!
Būdamas antrus metus profesionaliame sporte dalyvavau „Giro d’Italia“ lenktynėse ir viename etape jau buvau antras, bet po dviejų dienų turėjau pasitraukti, nes reikėjo skrist į Australiją – dalyvauti treko varžybose už Lietuvą Pasaulio čempionate. Po tokių atvejų dažnai jaučiuosi nesuprastas ir neįvertintas.
– Kas tave labiausiai žeidžia?
– Skaudžiausia, kad daugelis plepių net nesupranta dviračių sporto. Sakyti, kad aš pastoviai būnu tik tarp autsaiderių, yra visiškai nieko neišmanyti apie dviračius.
Jeigu aš dirbu savo darbą ir atiduodu maksimumą lenktynių pradžioje, tai savaime aišku, kad kalnų etapuose aš nebegaliu atlaikyti tempo. Atlikęs darbą savo komandai, aš automatiškai pasitraukiu į antrą planą ir taupau jėgas kitai dienai.
– Kuriose lenktynėse dalyvauti yra pelningiau?
– Didžiausi pinigai yra plente ir tokiose lenktynėse kaip „Giro d’Italia“, „Tour de France“, „Vuelta a España“ arba vienadienėse lenktynėse. Iš tų lenktynių pasitraukus – viskas. Jeigu aš esu geros formos, bet nevažiuoju iki galo, tai prarandu ir savo vardą, ir atlyginimą.
– Ar tu būsi „Tour de France 2010“ lenktynių dalyvių sąraše?
– Jeigu pavasarį viskas gerai praeis klasikinėse, aš prieš „Giro d’Italia“ išvažiuosiu kur nors paatostogaut ir tada jau pradėsiu ruoštis „Tour de France“ lenktynėms. Bet būsiu daugiau kaip padėjėjas, nes negaliu mestis nuo klasiko prie daugiadienininko. Klasikai daug kuo panašūs į sprinterius – jie turi tą galią, kurios neturi kalnų dviratininkai.
– Kaip tu pats žiūri į kalnų etapus?
– Norint man važiuoti kalnų etapuose, reiktų daug svorio numesti (juokiasi). O jeigu prarandi svorio, prarandi ir galią. Labai mažai yra tokių dviratininkų, kurie galėtų visur laimėti. Paprastai ruošiamasi kažkokioms konkrečioms lenktynėms. Neįmanoma laimėti ir kalnų etapus, ir finišus iš grupės. Čia praktiškai nesuderinami dalykai.
Alejandro Valverde tai universalus dviratininkas, bet ir jis iš didelės grupės niekada nelaimėtų finišo. Nelabai susikautų ir su kokiu Marku Cavendishu ar Tomu Boonenu, ar net su manimi (juokiasi).
Gediminas Inčiūra, Jurgita Čyvienė
(Bus daugiau)
* * *
Prieš dvi savaites portalas „Balsas.lt“ pradėjo publikuoti išskirtinį interviu su 27-erių metų Lietuvos dviratininku Tomu Vaitkumi, kuris ateinantį sezoną važiuos garsaus amerikiečio Lance’o Armstrongo komandoje „RadioShack“.
Pirmoje dalyje T. Vaitkus įvertino praėjusį savo sezoną, pakomentavo jame patirtas traumas ir dviračių pasaulio užkulisius (kaip švenčiamos pergalės) ir t. t., o antrojoje atskleidė itin griežtos dopingo kontrolės reikalavimus, subyrėjusios žvaigždžių komandos „Astana“ virtuvę bei tai, kad L. Armstrongas, net ir būdamas 38 metų, dar ne vienam jaunuoliui nosį nušluostytų.
