Medininkų byloje teisiamas Konstantinas Michailovas (ankstesnė pavardė - Nikulinas) gali būti panašus į vieną iš muitininkus užpuolusių ir sušaudžiusių užpuolikų, teigia vienintelis gyvas likęs, bet sunkiai sužeistas Tomas Šernas.
Ketvirtadienį Vilniaus apygardos teisme (VAT) T. Šernas, nors yra ir nukentėjusysis, bet buvo apklaustas kaip liudytojas. Buvusiam pasienio pareigūnui teko prisiminti kruvinus 1991-ųjų liepos 31-osios nakties Medininkų įvykius.
Kai įvyko žudynės, T. Šernas dirbo vyresniuoju pamainos pareigūnu. Liepos 31-ąją, besibaigiant pamainai, apie 4 val. buvo užpultas pasienio postas. Pamaina prasidėdavo 10 val. ryto ir tęsdavosi parą. Pamainoje taip pat dirbo viena moteris, bet saugumo sumetimais kolegos ją naktimis išleisdavo namo. Tuo metu Lietuvos pasieniečiai dirbo beginkliai, buvo atsakingi už prekių fiksavimą pasienyje. T. Šernui tai buvo paskutinis budėjimas prieš jo vestuves.
"Buvau liudininkas, kad su nesipriešinančiais Lietuvos pareigūnais buvo susidorota. Visi buvo sušaudyti, nors nesipriešino", - teisme kalbėjo nukentėjusysis.
Pasak T. Šerno, lemtingąją naktį lauke, apie 30 metrų nuo vagonėlio, automobilyje budėjo du policininkai, "Aro" pareigūnas, kiti kolegos miegojo, ilsėjosi vagonėlyje, nes apie 6 val. prasidėdavo intensyvus darbo metas.
"Nuėjau į vagonėlį, atsisėdau patikrinti deklaracijų. Išjungiau šviesas viduje, nes kiti pareigūnai ilsėjosi, kadangi 6 val. prasideda didelis automobilių krūvis. Mano dėmesį patraukė trinktelėjimas, panašus į šūvį. Pažiūrėjau per langą, pamačiau žmogų, bėgantį su ginklu", - 18 metų senumo įvykius prisiminė T. Šernas.
Jis teigė matęs bėgantį žmogų su seno pavyzdžio Kalašnikovo šautuvu, kuris turėjo garso duslintuvą. T. Šernas perspėjo kolegas, kad mato omonininką. Vėliau vienas užpuolikas įėjo į vagonėlį. Jis taip pat turėjo ginklą su garso duslintuvu. Užpuolikas liepė muitininkams iš didesnio kambario pereiti į kitą, rusiškai sušuko gulti ir pradėjo šaudyti į arčiausiai esančius. Pirmiausia kulkos pakirto Antaną Musteikį, šaudyta į galvas. T. Šernas negalėjo pasakyti, ar šaudė tik vienas asmuo.
"Įbėgo vienas iš užpuolikų. Kelias sekundes žiūrėjau į jo veidą. Jis turėjo ginklą su antgaliu kulkų garsui slopinti. Nusiėmiau akinius, kad jei muš, nesudaužytų, ir atsiguliau. (...) Iš pradžių galvojau, kad ramiai mušė su buože per galvas, bet vėliau atsiminiau, kad tai buvo garsas, kai automato spyna grįžta į pradinę padėtį. Be priešinimosi pradėjo šaudyti. Viduje buvo tamsu, pareigūnai gulėjo", - pasakojo liudytojas.
Vėliau kitas užpuolikas į vagonėlį atvedė automobilyje sėdėjusį policininką Juozą Janonį, paguldė šalia kitų pareigūnų ir vėl pasigirdo duslus garsas.
T. Šerno teigimu, užpuolikai buvo apsirengę chaki spalvos uniformomis be skiriamųjų ženklų, buvo su kepurėmis, avėjo medžiaginius sportbačius, buvo be kaukių. Panašią darbinę uniformą turėjo kariuomenė. Įsibrovėliai be akcento kalbėjo rusiškai. VAT teisėjų kolegijai pirmininkaujančios Sigitos Vainauskienės paklaustas, ar K. Michailovas panašus į užpuoliką, liudytojas užtikrintai to pasakyti negalėjo.
"Kažkoks panašus, panašių veido bruožų (į K. Michailovo - ELTA) buvo įbėgęs į vagonėlį. Tačiau kategoriškai tvirtinti, kad tai K. Michailovas, negaliu", - pareiškė T. Šernas.
Kruvinas žudynes išgyvenęs vyras prisiminė, kad prašvitus ir poste padaugėjus automobilių, užpuolikai vairuotojams rusiškai liepdavo pravažiuoti. Tolesnę veiksmų seką T. Šernas menkai teprisiminė, nes kelis kartus buvo praradęs sąmonę. Liudytojas pasakojo, jog girdėjo moterišką klyksmą rusiškai, "kad visi užmušti", moteris nežinojo, kaip iškviesti greitąją medicinos pagalbą.
Kaip jau ne kartą ELTA skelbė, K. Michailovas pernai sulaikytas Latvijoje. Iš trijų įtariamųjų oficialiai įtarimai dėl tyčinio Lietuvos pareigūnų nužudymo pateikti ir Rusijoje suimtam omonininkui Aleksandrui Ryžovui.
Pasak prokurorų, buvusių Rygos OMON būrio vado Česlavo Mlyniko ir šio būrio milicininkų Andrejaus Laktionovo ir A. Ryžovo Lietuvos Respublikai neišduoda Rusijos Federacija, tyrimas yra atskirtas ir tęsiamas toliau.
1991-ųjų liepos 31 dieną Medininkuose buvo nužudyti Mindaugas Balavakas, Algimantas Juozakas, Juozas Janonis, Algirdas Kazlauskas, Stanislovas Orlavičius, Antanas Musteikis ir Ričardas Rabavičius. Gyvas liko tik sunkiai sužeistas T. Šernas.
Medininkų žudynių bylą sudaro 40 tomų, t. y. apie 16 tūkst. puslapių. Iš viso byloje ketinama apklausti 223 liudytojus.
K. Michailovas už grotų jau sėdi daugiau kaip 21 mėnesį. 2011 metų liepos 31 dieną bylai sueis senatis.
K. Michailovui gresia laisvės atėmimas nuo 5 iki 20 metų arba iki gyvos galvos.
Apie tai žiūrėkite LNK žinių videoreportaže
