„Alna Group“ vadovas Tomas Milaknis įsitikinęs, kad Lietuva informacijų technologijų srityje daug kur lenkia Vakarų Europą.
Susitikimo su Tomu Milakniu laukėme bene mėnesį. Į interviu jis atskubėjo iš susitikimo, o pokalbiui pasibaigus už durų mindžikavo jau kitas interesantas. Nepanašu, kad tokia įtempta darbotvarkė pašnekovą vargintų – gurkšnodamas vandenį ramiai atsakinėjo į klausimus.
Dirbo viską
Per savo karjerą pašnekovas teturėjo dvi darbovietes. Kurį laiką dirbo programuotoju vienoje Kauno technologijos universiteto katedroje, kur taip pat įgijo informatikos magistro laipsnį. Vėliau T. Milaknis panoro pakliūti į tuo metu dar jauną tėvo įkurtą IT sprendimų bendrovę „Alna“.
„Tais laikais kaip tik prasidėjo darbas su asmeniniais kompiuteriais ir tik tokios kompanijos kaip „Alna" ar į ją panašios juos turėjo, – prisimena pašnekovas. – Tai man ir mano draugams buvo didelė atrakcija. Savaitgaliais iš Kauno važinėjome į biurą ir mokėmės programuoti.“
Parodęs darbo rezultatus ir sudalyvavęs darbuotojų atrankos konkurse T. Milaknis buvo pakviestas dirbti „Alnos“ Kauno biure programuotoju. Tiesa, šioje specialybėje ilgai neužsibuvo: „Buvau programuotoju, pardavėju, atsakingu už rinkodarą, verslo plėtrą ir po truputį atsidūriau ten, kur dabar esu. Dariau viską, ką reikėjo, turbūt tai yra didelis pranašumas, nes pažįsti įmonę iš vidaus, ją jauti, nesi pašalaitis.“ Šiandien T. Milaknis yra „Alna Group" bendraturtis, vadovas ir kartu vadovauja vienai iš grupės įmonių „BPO House“.
Pavardė nepadėjo
Ne paslaptis, kad Lietuvoje pavardė ir pažintys ieškant darbo yra svarbu.. Tačiau T. Milaknis tikina, kad dėl fakto, jog įsidarbino po tėvo sparnu, karjera lengvesnė netapo.
„Buvo net sunkiau, nes nei jis, nei aš negalėjome leisti, kad mūsų santykiai būtų papildomas pliusas, – sako jis. – Visada reikėjo 110 proc. įrodyti, ko esi vertas. Iš tėvo gavau ne vieną gerą pamoką. Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę būti šalia, stebėti, kaip patyrę verslininkai priima sprendimus."
Tačiau tėvas jam netapo ikona, kurią aklai kopijuotų: „Turbūt nesu iš tų žmonių, kurie turi ikonas. Vienas verslininkas stiprus vienoje srityje, kitas – kitoje. Tik iš jų visų mokydamasis gali daug pasiimti. Pagaliau ne viskas tau tinka, ką kitam pavyko padaryti. Ne kiekvienas galime, kaip Richardas Bransonas, apsirengti nuotaikos suknele ir reklamuoti savo verslą."
Šiandien kontrolinį „Alna Group„ akcijų paketą valdo Milaknių šeima. T. Milaknis sako, kad priimant strateginius sprendimus pykčių nebūna: „Visus sprendimus priimame konstruktyviai ir vieningai. Juoba kad vienas kitą suprantame labai gerai.“
Turi misiją
Verslininkas save vadina demokratišku vadovu. Tokiu, kuris mažiau kontroliuoja, bet dažniau nustato tikslus ir leidžia darbuotojams dirbti: „Patinka dirbti su protingais žmonėmis. Savo misiją matau tokią – įkvėpti darbuotojus realizuoti strategiją, kurią bendrovė nubrėžia."
Šiam tikslui darbuotojus, pasak jo, įkvepia daug dalykų: pradedant geru kolektyvu, baigiant įvairiomis tradicijomis: „Mums labai svarbu, kad mūsų turtas – darbuotojai kiekvieną vakarą išėję iš įmonės ryte vėl grįžtų."
Be to, „Alna“ daug dėmesio skiria darbuotojams mokyti, dėl to jie ne tik efektyviau dirba, bet ir mato, kad jų vertė auga.
„Daug ką lemia vadovo bendravimas su žmonėmis, – tvirtina T. Milaknis. – Yra vadovų, pas kuriuos darbuotojai turi užsirašyti į priėmimus. Man tai nesuprantama. Mano durys visada atviros, visi kviečiami užeiti. Retkarčiais vakare alaus bokalą gerdami sugeneruojame puikių minčių.“
Svarbu socialiniai gebėjimai
Šiuo metu keturiose „Alnos“ grupei priklausančiose bendrovėse keliose šalyse dirba beveik 400 žmonių. Iš ne vieno IT sferos vadovo teko girdėti, kad į Lietuvą atėjus„Barclays„, „Western Union“ rinkoje tinkamų specialistų liko nedaug. T. Milaknis laikosi kitos nuomonės.
„Žmonių randame, – sako jis. – Tiesa, sėkmė šiek tiek svyruoja: kai rinkos krinta, jų pasiūla didesnė, kai kyla – paieška tampa sudėtingesnė. Pirmiausia norėčiau pasveikinti tarptautinių kompanijų atėjimą į Lietuvą, nes jos suteikia tam tikrą know-how. Jos ne tik stiprina šalies ekonomiką, moka mokesčius, sukuria darbo vietas, bet ir teikia Lietuvai stabilumą. Daug lengviau derėtis, kai tokios investicijos daromos Lietvoje.“
Anot jo, Ūkio ministerija turėtų labiau derinti veiksmus su Švietimo ministerija. Mat pirmajai pritraukiant naujų bendrovių antroji turėtų rengti specialistus. Neretai pačios bendrovės bendradarbiauja su universitetais, kad būtų rengiami reikiami specialistai.
„Bendraudamas su studentais šiandien pasigendu ne žinių, bet tam tikrų asmeninių savybių, – atkreipia dėmesį T. Milaknis. – Čia matau visos švietimo sistemos ydą ar inerciją, kai mokoma žinių ir vertinamos jos, o ne socialiniai gebėjimai. O užsienyje vyksta projektinis darbas ir šalia žinių ugdomos visai kitos kompetencijos. Net jei esi mokslininkas, vis tiek gyveni visuomenėje.“
Vadovas mano, kad šiandien žmonės į darbo pokalbius ateina turėdami daugiau motyvų ir žinodami, ko nori, be to studijų metu daugiau mokosi ir mažiau studentauja.
Pasigenda verslumo
Tiesa, jauniems žmonėms verslumo gyslelės dar trūksta: „Šnekiesi su jaunais žmonėms ir pamatai, kad didelė jų dalis ieško saugaus, ramaus ir su verslu nesusijusio valstybinio darbo. Manau, dar turime ilgą kelią nueiti ir pradėti nuo šeimoje skiepijamų vertybių.“
Norintiems kurti ir plėtoti savas idėjas T. Milaknis pataria stipriai domėtis, kas vyksta aplinkui, ir ieškoti širdies kelio, kad pakliūtum kur nori.
„Taip pat reikia neskubėti viską pasiekti vienu šuoliu,– patirtimi dalijosi pašnekovas. – Kartais reikia daug sunkaus, kantraus, juodo darbo ir mažų žingsnelių. Visi žinome, kad lėktuvo brėžinys gali būti geras, tačiau reikia kantrybės, kol nušlifuoji detales, jų sąveiką. Kartais noras vienu šuoliu kažkur atsidurti idėjas paverčia niekais.“Tapti tuo, kuo nori
T. Milaknis įsitikinęs, kad Lietuva ir jos gyventojai gali tapti kuo tik panorės: „Tačiau reikia daugelio žingsnių, o tai ne visada lengvai pavyksta. Mes negalime Lietuvos pernešti į kitą geografinę padėtį, bet Lietuvoje galime sukurti ką tik norime: reikia tik noro ir kryptingo darbo."
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad IT srityje Lietuvoje daug kur lenkia Vakarų Europą.
„Mes jau nesame atsilikę: turime labai daug inovatyvių produktų, mūsų įmonės, tiek IT, tiek vadybos prasme, yra įdiegusios daug pasaulinio lygio technologijų, – sako T. Milaknis. – Viešasis sektorius taip pat pradėjo greitai perimti naujoves. Žingsnis po žingsnio nuėjome ten, kur daugelis šalių neįsivaizduoja, kad galima būti. Manyčiau, reikia pradėti skaičiuoti, kur mes laimime, o ne kur atsiliekame.“
Vienintelė sritis, kur stringa IT diegimas, – sveikatos apsaugos sektorius: „Tai turbūt pirmiausia vadybos problema ir vis ateinančios naujos valdžios neišsprendžia šio klausimo.“
Kliūtys darbui
Kalbėdamas apie Lietuvos verslo aplinką T. Milaknis atkreipia dėmesį, kad dirbti labiausiai trukdo korupcija viešajame sektoriuje. „Tai reiškia, kad yra per daug reguliuojama. Jeigu būtų aiškūs kriterijai, kodėl ir kaip turėtų būti išduodami leidimai, daromos registracijos, paliekama mažiau vietos interpretacijai, neliktų ir korupcijos.“
Antras dalykas, pasak pašnekovo, – darbo santykiai, kurie formuoja išlaikytinių visuomenę. T. Milaknis mano, kad bendrovės būtų linkusios daugiau rizikuoti, jei jų nevaržytų Darbo kodekso pančiai: „Praėjus trims mėnesiams, pasibaigus bandomajam laikotarpiui, žmones atleisti labai sudėtinga. Kas norėtų po krizės priimti jaunus tėvus, turinčius mažų vaikų, – tokių žmonių praktiškai negalima atleisti. Todėl žymiai sunkiau kuriamos darbo vietos. Tam tikras socialines grupes bandome apsaugoti, bet ne taip reikia daryti. Reikia suteikti galimybių patiems kurti verslą."
Verslininkus trikdo ir kiti didesni ar mažesni dalykai: „Pakilę nesuvienodinti mokesčiai. Reikia, kad verslui nereikėtų samdyti buhalterių ir verslas galėtų pats skaičiuotis mokesčius. Šiandien tai per sudėtinga.“
CV: Tomas Milaknis
Gimė 1970 m. rugpjūčio 8 dieną 1994 m. Kauno technologijos universitete baigė informatikos magistro studijas „Alnoje“ dirba 18 metų 1999–2004 m. ėjo „Alnos“ vykdomojo direktoriaus pareigas 2004–2010 m. vadovavo „Alna Business Solutions“ Nuo 2001 m. – „Alnos“ bendraturtis Nuo 2011 m. – „BPO House“ vadovas Šiandien taip pat eina „Alna Group“ vadovo pareigas Vedęs, turi penkis vaikusFAKTAI
„Alna Group“ Bendrovė įkurta 1989 m.. 2004 m. skirtingos „Alnos“ verslo sritys išskaidomos į atskiras bendroves: „Alna Business Solutions“ (verslo valdymo programų sprendimų kūrimas ir diegimas), „Alna Software“ (individualūs programinės įrangos sprendimai), „Alna Intelligence“ (IT konsultacijos ir paslaugos).
2009 m. įkurta verslo procesų valdymo ir nuomos paslaugas teikianti kompanija „BPO House“.
Pernai „Alna Group“ pardavė daugiausia IT paslaugų Baltijos šalių rinkoje. 2010 m. grupės įmonių bendrasis pelnas siekė beveik 15 mln. litų. Kontrolinį bendrovės akcijų paketą valdo Milaknių šeima.
