Jo balsas iki skausmo žinomas ne vienam sporto varžybų aistruoliui. Nuo jo komentarų neretai priklauso ir susidomėjimas rungtynėmis. Todėl normalu, kad ne visada ir ne visiems žiūrovams jis įtinka.
Aštuoniolika metų sporto komentatoriumi dirbantis žurnalistas Tautvydas Meškonis (44) - vienas iš dviejų Europos futbolo čempionatą per LTV komentuojančių žurnalistų. Tautvydas prisipažįsta, kad komentarų internete apie save neskaito. Manantiems, kad komentuoti varžybas jie sugeba geriau, T.Meškonis mielai užleistų savo vietą.
- Kokių savybių turi turėti geras futbolo varžybų komentatorius?
- Jis turi išmanyti apie tą sporto šaką, kurią komentuoja. Dar svarbu mokėti kalbėti.
- O kaip balso tembras?
- Čia jau skonio dalykas. Vienam patinka vienoks, kitam kitoks. Man labiau patinka griežtesnis balsas. Daugelį erzina moterys sporto komentatorės. Aš nebūčiau toks griežtas. Atvirkščiai, jos labiau tinka komentuoti, pavyzdžiui, moterų krepšinio varžybas.
- O jeigu moteris komentuotų futbolo rungtynes?
- Kodėl ne? Prašom.
- Kokie komentatoriai labiau patinka - emocionalūs ar santūrūs?
- Emocionalūs. Tačiau reikia jausti ir momentą emocijoms lietis. Pastebėjau, kad skirtingų tautybių komentatorių temperamentas skiriasi. Brazilas turbūt užmigtų klausydamas šiauriečio komentatoriaus. Kita vertus, jei aš arba mano kolega Nerijus Kesminas pradėtume rėkauti kaip brazilų arba ispanų komentatoriai - žiūrovai pagalvotų, kad mums ne visi namie. (Šypsosi.)
- Kartais komentatoriai akivaizdžiai demonstruoja simpatiją vienai komandai. Ar tai profesionalu?
- Nelabai...
- Kaip išlikti objektyviam?
- Nežinau, kaip kitiems sekasi, bet man nėra sunku. Niekada nebuvau konkrečios komandos ar rinktinės gerbėjas ilgą laiką. Nesu fanatiškas. Mano favoritai keičiasi. Vaikystėje patiko brazilai, vėliau italai, prancūzai. Dabar simpatizuoju Olandijos rinktinei. Be to, komentuodamas stengiuosi pamiršti, kad žaidžia mano mėgstama rinktinė. Gal tik labai priekabus žiūrovas gali įžvelgti simpatijas.
- Kaip ruošiatės prieš rungtynes?
- Nesudarinėju detalaus plano, ką kurią minutę kalbėsiu. Tiesiog susirenku informaciją apie žaidžiančias komandas, papildomos informacijos. Pastarosios ypač prireikia, jei varžybos klostosi neįdomiai. Jei rungtynės būna įdomios, lapai su papildoma informacija lieka nepaliesti.
- Iš kur jums labiau patinka komentuoti - stadiono ar TV studijos?
- Be abejo, iš stadiono. Ten būdamas matai visą aikštę, o ne tik tai, ką rodo transliacijos režisierius. Stadione dar likus pusvalandžiui iki varžybų pradžios pradeda šiurpuliukai per nugarą bėgioti. Sirgalių emocijos, muzika, šalių himnai negali neužkrėsti. Komentavimą iš studijos palyginčiau su medaus laižymu per stiklą.
- Kodėl LTV nesiunčia komentatorių į čempionatą?
- Nes tai daug kainuoja, o ir dviejų komentatorių nepakanka. Varžybos vyksta skirtinguose miestuose - skraidyti nespėtum.
- Kodėl Lietuvoje yra tik du žinomi futbolo komentatoriai - Jūs ir Nerijus Kesminas?
- Yra ir daugiau bandančiųjų, bet ne visiems pavyksta. Nežinau, kodėl taip yra. Bet jei yra norinčiųjų mus pakeisti - prašom. (Šypsosi.)
- Kaip lengviau komentuoti - vienam ar su partneriu?
- Priklauso nuo partnerio. Su vienu malonu, su kitu sunku. Pasitaiko, kad nepatyrę pašnekovai pertraukinėja. Tačiau aš esu už žurnalisto ir specialisto duetą.
- Kur dingo pirmąsias čempionato varžybas jums padėję komentuoti futbolo specialistai?
- Jų kalba užkliuvo kalbininkams - teko atsisakyti komentavimo. Aš manau, kad šis sprendimas per griežtas. Nereikia norėti, kad buvę sportininkai dar ir lietuvių kalbos studijas būtų baigę.
- Ar žiūrite rungtynių, kurias komentavote, vaizdo įrašą?
- Ne. Nekenčiu savo balso. Be to, jei ir nusišnekėjau, nieko pakeisti nebeįmanoma. Klaidas pasako pažįstami.
- Vienoje užsienio lažybų bendrovėje dirbate rinkodaros srityje. Už kokias komandas, žaisiančias finale, statytumėte?
- Už Vokietiją ir Italiją (interviu vyko prieš ketvirtfinalio rungtynes, - aut. past.).
- Kaip manote, kodėl daugumos lietuvių favoritai šiame čempionate buvo Olandijos ir Portugalijos rinktinės?
- Būdami mažos valstybės piliečiai, galbūt palaikome taip pat ne didžiausias Europos šalis, kurios meta iššūkį imperialistinėms valstybėms. Keista būtų, jei daugelis sirgtų už Rusiją, su kuria kariavome net ir sporto lygmeniu.
- Ką pavadintumėte šio čempionato netikėtumais?
- Turkų, rusų pergales. Nesitikėjau tokio prasto Prancūzijos rinktinės žaidimo.
- Įsimintiniausias kuriozas, nutikęs komentuojant varžybas?
- Atrodo, per 2004 metų Europos čempionatą buvau supainiojęs du garsius futbolininkus ir tik pasibaigus pirmajam kėliniui tai pastebėjau. Nors abu puikiai žinojau, o ir nepanašūs jie visai. Kažkoks proto užtemimas. (Juokiasi.)
Juokingiausias per mano karjerą nutikęs dalykas įvyko ne dėl mano kaltės. Per 2000-aisiais vykusią olimpiadą Sidnėjuje teko komentuoti futbolo pusfinalio rungtynes. Dabar neatmenu, kokios šalys rungtyniavo. Tuo pačiu metu vyko ir kitos pusfinalio varžybos. Man komentuojant vienas, LTV transliacijos režisierius supainiojo ir rodė kitas. Žodžiu, gal tik po 20 minučių gavau signalą iš Vilniaus, kad ne tas rungtynes komentuoju. Įsivaizduokite, kas turėjo darytis žiūrovų galvose. (Juokiasi.)
- Kas sunkiausia komentatoriaus darbe?
- Nykios rungtynės ir įdomios informacijos apie žaidėjus paieška. Neretai komentatoriai sulaukia priekaištų, kad pasakoja visiems žinomus dalykus. Šiandien, kai informacija tapo lengvai prieinama, sunku būti protingesniam už žiūrovą.
- Ar mintinai žinote, kokiame klube žaidžia futbolininkai, pergalių metus ir t.t.?
- Komentuodamas visada prieš akis turiu paruoštuką. Tačiau tik tam, kad užmesčiau akį. Mano gera regimoji atmintis, todėl besiruošdamas daug ką atsimenu. Jeigu reikėtų skaityti - būtų tragedija. Susipainiotum ir nepasibaigus varžyboms eitum namo. (Juokiasi.)
- Ar pasitaiko, kad žmonės Jus pažįsta iš balso?
- Ir ne tik iš balso. Nemažai žmonių mano veidą dar iš “Panoramos” atsimena, nors jau penkeri metai prabėgo.
- Ar žiūrite varžybas, kai nekomentuojate?
- Jei tik galiu, visada stengiuosi pažiūrėti Europos čempionato varžybas. Tačiau visų rungtynių tarp klubų nežiūriu - stogas nuvažiuotų. Kartais norisi nuo futbolo pailsėti.
- Ar komentuosite čempionato finalą?
- Ne. Tai darys kolega Nerijus.
- Kaip nusprendžiate, kuris komentuos finalines varžybas?
- Draugiškai susitariame. Dirbame vienodomis sąlygomis, todėl ginčų nekyla. Aš net džiaugiuosi, kad finalą galėsiu stebėti prie televizoriaus su alaus bokalu. Be to, išduosiu paslaptį - už finalo komentavimą daugiau nemoka. (Juokiasi.)
- Kas arčiau širdies – futbolas ar krepšinis?
- Paradoksalu - komentuoti labiau patinka futbolo varžybas, bet pats mieliau tris kartus per savaitę žaidžiu krepšinį.
- Mėgstamiausias laisvalaikis?
- Krepšinio žaidimas su draugais ir kolegomis, laiko leidimas su vienuolikmete dukra, naktiniai klubai kartą per mėnesį.
Kalbino Laima Karaliūtė
