Būti mama
- Įvairiuose renginiuose dažnai pasirodote kartu su dukra? Matyti, kad esate artimos. Ar jūs griežta mama?
- Atsimenu, kai mama mane versdavo žiemą nešioti „pantalonus“, šiltus batus ir megztą kepurę. Aš klusniai viską apsivilkdavau, tačiau vos užėjusi už namo nusirengdavau, iš kuprinės išsitraukdavau tada itin madingus batus kojines ir droždavau į mokyklą. Vaikai vis tiek viską daro savaip, kol patys nenudega. Auklėti, mano galva, reiškia ne drausti vaikui keiktis, o padaryti taip, kad jis to nedarytų.
Vaiką reikia kuo dažniau apkabinti, sakyti jam, koks jis nuostabus. Daug kam tai atrodo neteisinga, nes esą vaikai išauga savimylomis, tačiau aš saviškius auginu būtent taip.
- Su Agnija jūs ir scenos partnerės. Ar dukra prašo profesionalių patarimų?
- Taip. Su Agne vaidiname viename spektaklyje, kartu filmavomės. Patarimų, kaip dirbti, jai nedalinu. Tam yra režisieriai. Aš - mama. Pagrindinis mokslas, kurio mokau dukrą, - sugebėti išgyventi.
Moteris - skamba išdidžiai.
- Suaugusių dukrų mamos dažnai slepia savo amžių, stengiasi joms nenusileisti. Kaip jūs reaguojate į savo amžių?
- Man 46-eri. Esu absoliučiai laiminga: man patinka mano gyvenimiškoji pozicija, mano mintys, mano psichologinis nusiteikimas. Aš visiškai nuoširdžiai jums sakau, kad nenoriu sugrįžti į jaunystę! Pažiūrėkite į Madoną, Demi Mur, Šeron Soun. Jos švyti iš vidaus. Vyresnė nei 50-ies metų moteris - tai ilgai išlaikytas geras konjakas.
- Norite pasakyti, kad kremai čia niekuo dėti?
- Manau, kiekviena moteris turi save prisižiūrėti, tačiau tai nereiškia, kad ji privalo apsigyventi grožio salone. Svarbiausia harmonija su pačia savimi, daugiau juoko ir šypsenų. Na, dar praverstų masažas. Aš nelabai mėgstu sportą, bet paplaukioti baseine neatsisakau.
- Viskas dėl vyrų?
- Dėl savęs. Labai daug moterų nemyli su jomis gyvenančių vyrų. Jos vis tikisi, kad kada nors sutiks tikrąją meilę, o kol kas galima pagyventi ir taip. Ne! Reikia aplink save „išvalyti“ teritoriją ir tik tuomet joje „išdygs“ kas nors naujo. Reikia didžiuotis tuo, kad esi moteris.
Mesti viską ir būti laimingai
- Tačiau jūs pati prieš daug metų išvažiavote iš Maskvos į periferiją, į Vilnių, dėl vyro...
- Buvo meilė! Tai viską paaiškina. Mano gyvenime tuomet buvo svajonių išsipildymo metas: aš ištekėjau už mylimo vyro, pagimdžiau dukrą. Ir kodėl jūs manote, kad Vilnius - periferija? Tai vienas kultūrinių, tuo pačiu ir teatro, centrų. Aš nieko nepraradau išvykusi į Lietuvą! Daug vaidinau Vilniaus rusų dramos teatre, filmavausi Maskvoje, Odesoje.
- Kaip jus tuomet sutiko Lietuva?
- Mane sužavėjo lietuvių tvarka, tai, kaip jie moka prižiūrėti savo namus. Kaip ten švaru parduotuvėse! Nepaisant kalbų, Lietuvoje niekada nesusidūriau su neapykanta ar chamiškumu mano, kaip kitatautės, atžvilgiu. Aš adaptavausi, tapau Lietuvos pilietė, išmokau kalbą. Mano vaikai lankė lietuvišką mokyklą, nors kalbėjo rusiškai.
Dabar važiuoju į Lietuvą, kai noriu ramybės ar atsipūsti po darbų, tačiau gyventi man labiau patinka Maskvoje, kur gyvenimo tempas nepalyginamai greitesnis.
- Kas jus gelbsti sunkiose situacijose?
- Aš - optimistė! Jeigu nuotaika subjūra, tuoj pat imu ką nors veikti. Susiklosčius sunkiai situacijai reikia pasikliauti tik pačiu savimi. Svarbiausia greitai priimti reikiamus sprendimus.
- Jūs išgyvenote skyrybas ir vėl ištekėjote, vėl skyrėtės. Tačiau vis dar esate kupina gyvenimo džiaugsmo, gerai atrodote. O daugumai moterų skyrybos prilygsta katastrofai...
- Skirtis reikia civilizuotai, nesipykstant, o tariantis. Dėl nenusisekusio vedybinio gyvenimo visada kalti abu. Svarbiausia, kad vaikai nekentėtų. Jie, nesvarbu su kuo begyventų, privalo turėti juos mylinčius tėtį ir mamą. Nuo Agnijos nieko neslėpiau. Kai nutariau skirtis su jos tėvu (aktoriumi Olegu Dikovskiu - aut. past.), ji pirma apie tai sužinojo. Mažiausiai norėjosi, kad apie tai ji sužinotų iš ko nors kito.
- Kas, jūsų nuomone, yra svarbiausia vyro ir moters santykiuose?
- Pirmiausia pagarba vienas kitam ir mokėjimas nusileisti. Meilė ir aistra pamažu aprimsta, ir problemų jau nebegalima išspręsti vienu bučiniu. Tam, kad senatvėje dviese burkuotumėte prie židinio, jaunystėje reikia gerai padirbėti. Todėl jeigu vyras nori kotletų, o tu eini į saloną darytis šukuosenos, būk tikra, kad kartą kotletus jam iškeps kita.
Reikia svajoti
- Viename interviu sakėte, kad beveik visi jūsų norai ima ir išsipildo. Gal turite kokį nors receptą?
- Visų receptų dar neišstudijavau. Tačiau iš patirties žinau, kad negalima vienu metu norėti daugybės dalykų, ypač jei jie dar ir prieštarauja vienas kitam. Beje, dažnai žmonės net nėra pasiruošę norų išsipildymui, todėl kai tai nutinka jaučiasi sutrikę ar net išsigandę. Juk neveltui sakoma, kad norus reikia gerai apgalvoti, nes jie kartais ima ir išsipildo.
