„Po vakar blogai sužaistų rungtynių grįžome ir pasakėme sau, kad nepadarėme to darbo, kokį turėjome padaryti aikštelėje. Su serbais buvo paskutinės rungtynės. Nuėjus tokį kelią nesinorėjo nuleisti galvų ir žaisti tiesiog, kad žaisti.
Žaidėme iš visų jėgų, ir kiekvienas aikštelėje padarė viską, ką galėjo. Mes prieš kiekvienas rungtynes tikėjome pergale, ir laimėjome tik dėka komandinio žaidimo“, – po pergalės Pasaulio čempionato mažajame finale prieš Serbijos rinktinę kalbėjo Tadas Klimavičius.
– Po tokios pergalės nesinori pakeisti šukuosenos ar padaryti kažko panašaus?
– Ne, nesikirpsiu (šypsosi).
– Kas vyksta rūbinėje šiuo metu?
– Šiuo metu vyksta rūbinės griovimo darbai (juokiasi). Dabar, aišku, laimingi, daug emocijų, bet ką čia padarėme, suprasime galbūt tik po metų, kelių ar tik baigę krepšinio karjerą.
– Ką po rungtynių treneris kalbėjo rūbinėje?
– Padėkojo už sunkų darbą, už sunkų nueitą kelią, tikėjimą juo ir komanda.
– Suprantame, kad prieš kiekvienas rungtynes tikėjote galį laimėti, bet ar prieš patį čempionatą net gražiausiame sapne įsivaizdavote, kad galite laimėti medalį?
– Prieš čempionatą net negalvojome, kokią vietą užimsime. Tiesiog norėjome kuo geriau pasirodyti. Asmeniškai man tai pirmas kartas rinktinėje apskritai. Kai pradėjome laimėti rungtynes – pirmas, antras, trečias, ketvirtas, pradėjome galvoti – kodėl gi ne?
Komanda neblogai atrodo, visi draugiški, vieni kitu palaiko. Jei ne vienos prastos rungtynės pusfinalyje, galėjome iki finalo nueiti.
– Ar galima sakyti, kad su serbais kovoti dėl bronzos buvo parankiau, nei jei būtų tekę tai daryti su šeimininkais turkais?
– Garsiai niekas nesakė, bet, manau, visi taip galvojo: turkai turi daug savų sirgalių, ir su jais žaisti būtų buvę daug sunkiau.
– Serbai kovotojai, niekada niekada nepasiduoda, ir nors šiandien buvo momentų, kai jie galėjo perlaužti rungtynes, neatrodo, kad šįkart jiems pritrūko kovotojų dvasios?
– Aš, kaip krepšininkas krepšininkus, juos puikiai suprantu. Jie vakar gavo sunkų smūgį, pralaimėjo paskutinėmis sekundėmis, be to, žaidė už mus vėliau. Manau, tai atsiliepė. Mes turėjome daugiau laiko pailsėti, o tai čempionato pabaigoje labai svarbu.
– Kas toliau šįvakar?
– Nieko. Grįšime, nusiprausime, po to eisime pamiegoti, pailsėsime (juokiasi).
– Gal pagaliau Stambulą apžiūrėsite?
– Gal, nes išties nematėme.
Julius Bliūdžius iš Stambulo
