Šiandien nusprendžiau kalbėti, nes nekalbėti jau negalima. Reikia nebijoti. Reikia keltis ir eiti. Tokia ir mūsų ir kiekvieno pareiga – „Nė vienas, uždegęs žiburį, neapvožia jo indu ir nekiša po lova, bet stato į žibintuvą, kad įeinantys matytų šviesą“. Taip kalbėjo Jėzus Kristus, didžiausias visų laikų Mokytojas.
Pažvelgus į mūsų eros priešistorę, Senojo Testamento pranašų laikus, tai galima atrasti ne vieną panašumą su šių dienų žmonijos padėtimi tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Štai pranašas Michėjas (gyv. apie 700 m. pr. Kr) pranašavo: „Vargas tiems, kurie planuoja neteisybes ir piktybę gulėdami lovose, kad jas įvykdytų rytui išaušus, nes jie turi tam galios. Jie užsigeidžia laukų – ir pagrobia juos, namų – ir atima juos. Jie apiplėšia žmogų ir jo namus, savininką ir jo nuosavybę“. Ar ne tas įvyko ankstų rytą, kiek daugiau nei prieš tris mėnesius Klonyje?, kai ginklu ir smurtu, jėga buvo parodyta neteisybės galia, įsilaužta į žmogaus turinčio teisinę neliečiamybę namus, sudaužyta jo nuosavybė, turtas, sumušti ir suimti privačiame kieme buvę žmonės – visa tai laukinis siautėjimas, jų galios demonstravimas prieš Lietuvos piliečius. Bet ne apie tai aš šį kartą...
Daug svarbiau yra tai kas buvo pasakyta ir, ar tie žodžiai išsipildė šiandieną. Štai, prieš 23 metus, kai vyko Lietuvos Sąjūdžio steigimasis prof. V. Landsbergis minėjo: „Gyvename kultūros griuvėsiuose. Tai mūsų papročių, tradicijų, gyvenimo būdo ir bendravimo griuvėsiai. Susirgo mūsų dorovė, kalba, kūryba. Nuvyto vidinis įstatymas: „Gerbk savo tėvą ir motiną“, taip pat nuvyto įstatymas: „Nevok“, nes iš valstybės, kuri yra tarsi ne tavo, galima vogti (o juk valsybė tai mano, mūsų). Žodžiai: laisvė, tiesa žmogiškumas - kurie daugelį metų reiškę visai ką kitą negu turėtų reikšti, pagaliau nieko nebereiškia. [...] puoselėkime bičiulystę, talką, jausmą, kad visa, kas kieno nors iš mūsų padaryta - tai visų padaryta, visų mūsų gimtosios žemės gėris".Nors ir nesu didelis profesoriaus gerbėjas, bet nejučia šie žodžiai paliečia širdį. Kas pasikeitė per tiek metų...?
Taip pat Sąjūdis, bekuriant programą kalbėjo, jog vienas pagrindinių uždavinių kuriant programą yra tai, kad ji turi skirtis nuo TSKP (Tarybų komunistinės partijos) programos ir orientuotis ne vien tik į ekonominę šalies svarbą, kurią akcentavo TSKP, visai pamiršdama kultūrą, bei dvasines vertybes. Ir kas gavosi padarius naują Sąjūdžio programą, bet sumaišius su senomis širdies ir proto nuostatomis, ir požiūriu po 22 metų? - „niekas nepila naujo vynmaišio į senus vynmaišius, nes jaunas vynas suplėšytų vynmaišius ir visas vynas ištekėtų, o vynas niekaip nueitų (Luko ev. 5 sk). Brangieji, net jei jūs turėsite 220 puslapių smulkiausią valstybės valdymo programą, bet nebus teisingos širdies pozicijos ir motyvo, vistiek nebus iš to jokios naudos.„Be meilės didžiausi turtai yra tik žvagantys varis ir cimbolai“.Labai gaila, kad visos partijos, kurios valdė Lietuvą nuo nepriklausomybės – tiek komunistai, tiek atvirai prorusiškos, prolenkiškos, tiek dešinieji nežiūrėjo dvasinių vertybių, o tik grobė, plėšė ir žudė, augino savo kapitalą, o vėliau kaip ir JAV 6 – tame dešimtmetyje legalizavo savo krauju sukrautus turtus ir dabar puikuojasi stambiausiomis įmonėmis... „Teip sakant nieko asmeniško – tik verslas“, kaip pasakytų žymusis Donas Karleonė krikštatėvyje.
Bet grįžkime į Šventąjį Raštą, kuris ir vėl sako: Izaijo knyga 5 skyrius: “Mano tautoje yra nedorėlių, kurie susilenkę tyko kaip paukštgaudžiai, sprendžia žabangus žmonėms pagauti. Kaip krepšys pilnas paukščių, taip jų namai pilni apgaulės; tokiu būdu jie tapo žymus ir pralobo. Jie taip nutuko, kad net blizga, jų nedorybei nėra ribų. Jie negina našlaičių teisme, tačiau klesti. Jie nežiūri vargšo teisių. Siaubingų ir bjaurių dalykų vyksta šalyje: pranašai pranašauja melus, kunigai moko kaip jiems naudinga, o mano tauta tai mėgsta! Bet ką darysite, kai ateis galas?“. Kalbama apie kunigus ir pranašus ir tai ypač svarbu, nes tuo metu įstatymo leidžiamoji galia priklausė kunigams ir pranašams, jie buvo įstatymų leidėjai ir sergėtojai, o šiandien tokia institucija mūsuose yra – Lietuvos Respublikos Seimas bei teismai. Deja, Rašto žodžiai buvo užrašyti prieš beveik tris tūkstančius metų, bet ar jie netinka šiai dienai?
Ir ar neverta prisiminti Izraelio istorijos? – Egipto vergovė, Babilono vergovė, vėliau beveik du tūkstančiai metų klajonių. Daug sąsajų matau mūsų tautoje ir Izraelio nuodėmėse – mes buvome SSRS 50 metų okupuoti, jie Babilono tiek pat metų. Bet už kokį žmonijos gyvenimą visatos Kūrėjas leidžia nutikti tokiems dalykams? Net ir prieš tvano laikus Kūrėjas Sau mastė: „gailiuosi, kad sutvėriau žmogų, nes jų širdies siekiai pikti ir nedorybės didelės“ (Pr.knyga 6 sk).
Ir visgi aš raginu dalintis šia žinia – atgailaukite – „ištiesinkite Jam takus“!, nes niekas nežino paskutinės valandos...
