Lietuvoje viešintis Estijos prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas antradienį sakydamas kalbą Seime pabrėžė, kad Visagino atominės elektrinės (VAE) projekte pasigenda aiškumo, o Lietuva naujos atominės klausimais turėtų vienytis su Latvija, Estija ir Lenkija.
„Vienaip ar kitaip, stipriau nei tik pritariu Europos Komisijos energetikos komisaro Guntherio Oettingerio patarimui, jog Lietuva turėtų naujos atominės klausimais vienytis su Latvija, Estija bei Lenkija, o mūsų tikslas turėtų būti bendra elektros rinka“, – bendradarbiavimo svarbą pabrėžė T. H. Ilvesas.
Regioninis bendradarbiavimas – it polifonija
T. H. Ilvesas kalbėdamas išskyrė regioninio bendradarbiavimo naudą visoms Baltijos valstybėms. „Regioninis bendradarbiavimas ir yra visų mūsų tautinis interesas. Tai ir yra kiekvieno iš mūsų egoistinė nauda. Mes visi laimėsime“, – teigė prezidentas.
Tiesa, jo nuomone, nereikėtų bendradarbiavimo suprasti kaip „vienbalsiškumo“, nes visos trys Baltijos šalys yra skirtingos valstybės, todėl skirtingos nuomonės ir interesai tam tikrais klausimais neturėtų būti suvokiama kaip priešiškumas.
„Pasiskolindamas vaizdinį iš muzikos – galime turėti skirtingas partijas ir savas temas, tačiau vis tiek grojame vienu metru. Šitaip ir atsiranda polifoninė regioninio veikimo harmonija, kurios priešingybė – kakofonija arba nesėkmė“, – lyginio T. H. Ilvesas.
Pasak prezidento, bendrų Lietuvos, Estijos ir Latvijos projektų vystymas apjungtų valstybių rinkas ir tautas, be to, stipriau susietų su likusia Europa. Vienas iš svarbiausių partnerystės klausimų – energetinis saugumas ir energijos tiekimo užtikrinimas.
„Tai reiškia, tiek dujų rinkos atvėrimą konkurencijai ir kuo greitesnį papildomų dujų šaltinių įvedimą į rinką, tiek elektros jungtis bei galingumus. Juk būtų netvaru ir nesaugu visam regionui, jeigu kažkas iš mūsų kurį mėnesį turėtų importuoti apie 90 procentų elektros, iš kurios savo ruoštu apie pusę ateitų iš monopolijos už Europos Sąjungos ribų“, – pabrėžė prezidentas.
Jis pridūrė, kad bendros Europos Sąjungos (ES) vidaus elektros rinkos sukūrimas ir derybos su trečiosiomis valstybėmis galbūt padėtų sunaikinti „energetikos salas“.
VAE pasigenda skaidrumo
Kalbėdamas T. H. Ilvesas teigė, kad prie VAE projekto dirbo aštuonerius metus todėl, kad laikė jį ypač svarbiu objektu, galinčiu užtikrinti tiek Baltijos šalių, tiek Lenkijos energetinį saugumą. Prezidentą nustebino pareiškimai Lietuvos žiniasklaidoje apie estų flegmatiškumą ir lėtą suvokimą, kad VAE galbūt visai nebus.
„Šio metu Estijai, kaip ir kitoms Lietuvos partnerėms, kyla daug neaiškumų atominės elektrinės klausimais. Jūsų pastarųjų parlamento rinkimų metu surengtas referendumas ir tautos pasakytas „Ne“ neįnešė aiškumo dėl atominės elektrinės projekto ateities – greičiau atvirkščiai“, – teigė T. H. Ilvesas.
Tačiau tai nereiškia, kad energetinė nepriklausomybė nuo ES yra gyvybiškai svarbi. Anot T. H. Ilveso, kaip ir kiekvienam projektui, VAE trūksta skaidrumo ir bendradarbiavimo su kitomis Baltijos valstybėmis bei Lenkija.
„Rail Baltica“ – Šaltojo karo palikimui naikinti
Estijos valstybės vadovas sakė, kad Baltijos šalys turėtų išnaudoti tai, kad 2014–2020 m. ES biudžeto derybose joms rezultatai buvo ypač palankūs.
„Būsimas ES biudžetas mums suteikia istorinę galimybę nutiesti trūkstamą modernią jungtį tarp trijų Baltijos šalių ir Europos“, – sakė prezidentas. Nepaisant to, kad dabar „Rail Baltica“ vis dar yra tik teorinės svajonės.
„Tai, jog tarp Talino ir Vilniaus nėra tiesioginės greitojo traukinio linijos, kurios paskutinė stotis šiaurėje būtų Helsinkis, o vakaruose Berlynas, tikėkimės, yra laikina. Modernus geležinkelis „Rail Baltica“ nėra tik brūkšnys žemėlapyje, bet mūsų regionui gyvybiškai svarbus jungiamasis kelias“, – greitojo traukinio linijos svarbą pabrėžė T. H. Ilvesas. Prezidentas pridūrė, kad šis faktas parodo Šaltojo karo laikų skirtumus tarp Rytų ir Vakarų.
„Pirmą kartą turim tam lėšų, vieningą programą ir nustatytus terminus. Pridėkime tarpusavio pasitikėjimu grįstą sklandų bendradarbiavimą ir artimoje ateityje mūsų šalis jungs modernus geležinkelis į Europą, kuriai mes priklausome“, – veikti skatino prezidentas.
El. valstybė – būdas išmaniai sutaupyti
T. H. Ilvesas įsitikinęs, kad el. valstybės projektas – vienas sėkmingiausių projektų Estijos istorijoje. Tai – labiausiai pasiteisinęs būdas sumažinti konkurencingumą ir administracines išlaidas, todėl skaitmeninis vystymas Baltijos valstybėse turėtų būti itin svarbus.
Prezidentas tikina, kad Baltijos regionas pasižymi išplėtotais interneto tinklais ir technologijomis, tačiau šie pranašumai tinkamai neišnaudojami.
„Deja, šiuo metu kiekviena šalis užsiima savo sprendimų paieška ir dažnai tik jau po jų įgyvendinimo pradedama ieškoti sienas peržengiančio bendradarbiavimo galimybių. Bendrus projektus reikėtų derinti dar jų pradinėse stadijose, ir būtent čia matau mūsų regioninio bendradarbiavimo ateitį“, – kalbėjo T. H. Ilvesas.
Pasak jo, skaitmeninės paslaugos kuria bendrą paslaugų rinką, o Estija yra pasirengusi kartu su Lietuva tarpusavyje pradėti naudoti dešimtis skaitmeninių paslaugų, kurios apimtų viską – nuo skaitmeninio recepto iki švietimo informacijos.
