Lietuvius į pasaulio čempionato pusfinalį atvedė susitelkimas ir kova iki paskutinio atodūsio. Taip mano Lietuvos rinktinės gynėjas Tomas Delininkaitis, kuris su dar vienuolika komandos draugų ketvirtadienį iškovojo vieną įspūdingiausių pergalių šalies krepšinio istorijoje.
– Šiandien daug taškų surinko Lietuvos rinktinės gynėjai. Toks buvo trenerio planas?
– Planas buvo toks, kad visi turime žaisti agresyviai. Šis planas pasiteisino.
– Anksčiau rungtynes pradėdavote tarsi užsimiegoję. Kaip šį kartą pavyko toks puikus startas?
– Užvedė tas mąstymas, kad daugiau tokio šanso gyvenime galime ir neturėti. Argentina, nors gal skambės ir per grubiai, mums buvo vienas geresnių varžovų ketvirtfinalyje. Vyrai norėjo atsigriebti už pralaimėjimą olimpiados mažajame finale. Aš tai ten nedalyvavau (šypsosi), bet šiandien mums tai padėjo.
– Kas taip stipriai pasikeitė komandoje, kad pernai Europos čempionate iškovojusi vos vieną pergalę šiemet rinktinė pateko į pasaulio čempionato pusfinalį?
– Tiesiog vyrai dirba iš visos širdies. Čia nei vieno nėra, kuri zyztų, skųstųsi, kad kažką skauda. Visus skausmus paliekame šone ir einame žaisti už užrašą, kuris yra ant marškinėlių – už Lietuvą. Atiduodame visas jėgas, todėl ir tokį rezultatą turime.
– Robertas sakė, kad jam kojos neskauda, bet tu, būdamas šalia, matai, ar jam tikrai viskas gerai?
– Jei Robertas sako, kad neskauda, tai vadinasi taip ir yra (juokiasi).
Romanas Buršteinas