Susikompromitavusio Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidento Liutauro Varanavičiaus kritika vienam rinktinės lyderių Mariui Stankevičiui grįžo bumerangu.
Nacionalinės komandos kapitonas Tomas Danilevičius ir saugas Deividas Šemberas pareiškė: LFF vadovas, ieškodamas pralaimėjimo Lichtenšteine priežasčių, pademonstravo savo nekompetenciją ir stipriai perlenkė lazdą, užuominomis suvertęs atsakomybę M.Stankevičiui.
D. Šemberas: „Marius pasakė tiesą“
„Jei toliau tęsis tokios nesąmonės ir LFF prezidentas ateityje taip elgsis, Lietuva tikrai sužinos dar daugiau, nei yra pasakyta dabar“, – dienraščiui pabrėžė Maskvos CSKA klubui atstovaujantis D.Šemberas.
„Marius pasakė tiesą. Visiškai su juo sutinku ir jį palaikau. Tų dalykų yra daug daugiau ir aš apie juos žinau. Galima būtų papasakoti dar daugiau. Kol kas nesu apsisprendęs, kaip turėčiau pasielgti ir ar verta visa tai kelti į viešumą. Dar luktelėsiu, pažiūrėsiu, pasvarstysiu.
Man nepatinka tai, kas vyksta mūsų šalies futbole. Manau, būtų įdomu išgirsti ir paties L.Varanavičiaus nuomonę. Jis kol kas kaltinimais švaistosi viešojoje erdvėje, o pasakyti visko į akis negali. Norėtųsi aiškios LFF prezidento pozicijos“, – teigė D.Šemberas.
Futbolininkas patikino, kad sprendimas nevykti į Oslą žaisti draugiškų rungtynių su Norvegija nebuvo priimtas spontaniškai.
„Buvome iš anksto sutarę, kad po rungtynių su Lichtenšteinu man bus leista pailsėti“, – kalbėjo žaidėjas ir paneigė gandus, kad pats apsisprendė palikti komandos stovyklą po skaudaus pralaimėjimo Vaduce.
Kritikuoja ne pirmą kartą
Rinktinės futbolininkus už pralaimėjimus L.Varanavičius apkaltino ne pirmą kartą.
Panaši istorija nutiko ir 2009-ųjų spalį, kai po netikėto pralaimėjimo Farerų saloms LFF vadovas skambiai pareiškė, kad nacionalinė komanda nepateisino lūkesčių, nors jai buvo suteiktos geriausios sąlygos ir „trūko tik gulbių pieno“.
Priekaištus išgirdę rinktinės lyderiai M.Stankevičius, T.Danilevičius ir D.Šemberas jau tada netylėjo ir, surengę spaudos konferenciją, stojo rinktinę tuo metu treniravusio portugalo Jose Couceiro, o ne L.Varanavičiaus pusėn.
„Manau, kad gyventi normaliame viešbutyje, maitintis ir turėti treniruočių aikštę nėra gulbių pienas. Tai – normali kiekvieno futbolininko kasdienybė, nes kitaip nepasiruoši varžyboms. Manau, jeigu būtume su palapinėmis atvažiavę, nebūtume sužaidę“, – tuomet svarstė futbolininkai.
T. Danilevičius: L. Varanavičius perlenkė lazdą
„Švelniai komentuodamas šį viešumon pasklidusį dalyką, L.Varanavičiaus veiksmus vertinčiau kaip nekompetenciją. Esu įsitikinęs, kad vadovauti federacijai ir išmanyti futbolo žaidimo subtilybes bei analizuoti rungtynes – skirtingi dalykai, – kalbėjo T.Danilevičius. – LFF prezidentas pažemino ne tik Marių, tačiau ir rinktinės vyriausiąjį trenerį Raimondą Žutautą. Juk L.Varanavičiaus iniciatyva Raimondas buvo paskirtas treneriu, o dabar per socialinius tinklapius jam pateikia kažkokias analizes ir vertinimus. Kyla klausimas: kam tada išvis reikalingas treneris?“
– Tomai, LFF prezidento užuominos įskaudino ne tik jus, bet ir kitus rinktinės žaidėjus?
– Žinoma, kad užgavo. Jei taip jis elgiasi, tai tegul pats stoja prie komandos vairo, vadovauja, kviečia į ją danilevičius, šemberus, stankevičius ar dar ką ir tegul juos kritikuoja už vienokius ar kitokius sprendimus aikštėje. Viskas būtų išvis paprasta. Esu įsitikinęs, kad tokia kritika jis gerokai perlenkė lazdą ir pasikapstė ne savo darže. Juk nė vienas žaidėjas nebandė kritikuoti L.Varanavičiaus už jo padarytus ar nepadarytus darbus. Taip, kaip pasielgė jis, gali elgtis eilinis sirgalius. Jų nuomonę mes taip pat gerbiame. Tačiau kai taip pasisako prezidentas – oficialus asmuo, reprezentuojantis ne tik futbolą, bet ir šalį, manau, kad tai yra žemas lygis.
– Kodėl, jūsų nuomone, tarp rinktinės žaidėjų ir LFF vadovo kilo trintis?
– Nepasakyčiau, kad yra kokia nors trintis, nes federacijos prezidentas su futbolininkais bendrauja labai mažai. Esu įsitikinęs, kad jeigu yra problema, ją pirmiausia reikėtų spręsti asmeniškai pasakant vienam ar kitam žmogui tiesą į akis, o ne užuolankomis.
Po rungtynių su Lichtenšteinu niekas nepasakė nė pusės kritiško žodžio nei Mariui, nei komandai. Kažkodėl vėliau LFF prezidentas savo nuomonę išsakė žiniasklaidai ar socialiniuose tinklapiuose. Nesuvokiama.
Kritika – neišvengiamas dalykas. Ji reikalinga, ypač po pralaimėtų rungtynių. Galiu patikinti, kad mes, futbolininkai, pralaimėjimus atsimename daug ilgiau nei pergales. Kritika reikalinga ir niekada nebuvo taip, kad žaidėjai jos nepriimtų. Tačiau kai kritikuojama tokiais būdais, tai negražu ir neetiška. Blogiausia, kai taip elgiasi vadovas. Neįsivaizduoju, kaip įvardyti lygį, iki kurio galėjo nusileisti L.Varanavičius, kuris pareiškė: pralaimėjome dėl M.Stankevičiaus kaltės.
– Skleidžiamos spekuliacijos, kad dėl šio skandalo geriausi Lietuvos futbolininkai gali pradėti ignoruoti rinktinę. Kaip manote, ar tai realu?
– Jei aš žaisčiau dėl L.Varanavičiaus, karjerą rinktinėje būčiau baigęs turbūt prieš dešimt metų. Visi futbolininkai į rinktinę susirenka kovoti už Lietuvą, dėl mūsų trispalvės garbės. Netikiu, kad tokia kritika gali sukliudyti bent vienam žaidėjui atvykti į komandą. Na, nebent treneris pradėtų rinktis visai kitus žaidėjus, tačiau tai – jau kitas dalykas. Niekada neatsisakysiu atstovauti Lietuvai vien dėl to, kad L.Varanavičius ką nors pasvaičiojo socialiniame tinklapyje.
– Ar sutinkate, kad toks LFF valdžios ir rinktinės žaidėjų bendravimas nėra normalus?
– O ką daryti? Jei federacijos vadovas nenori bendrauti, galime nebendrauti. Jis man nei brolis, nei tėvas. L.Varanavičius pasirinko tokį bendravimo būdą.
– M.Stankevičius prakalbo apie tai, kad galbūt pačiai skandalų talžomai LFF jau būtinos permainos. Kokia jūsų nuomonė?
– Nenorėčiau elgtis taip pat, kaip L.Varanavičius, kuris kritikuoja žaidėjus. Tai nėra mano kompetencija. Turbūt yra tam tikri federacijos veiklos planai. Tik susipažinus su jais ir būtų galima daryti kokius nors apibendrinimus. Nenoriu šaudytis žodžiais, kad nebūčiau toks pat nekompetentingas.
